akiẽs refrãkcija (lot. refractio – lūžis), akies gebėjimas laužti šviesos spindulius. Skiriama fizinė ir klinikinė akies refrakcija.
Fizinė akies refrakcija
Yra akies optinės sistemos, kurią sudaro ragena, priekinės kameros skystis, lęšis ir stiklakūnis, laužiamoji geba. Ji matuojama dioptrijomis (dpt). Fizinė akies refrakcija formuojasi akies augimo periodu. Naujagimių fizinė akies refrakcija esti apie 80,0 dioptrijų, o suaugusiųjų svyruoja nuo 52,0 iki 71,0 dioptrijos (vidutiniškai apie 60,0 dioptrijų).
Klinikinė akies refrakcija
Praktiškai svarbesnė klinikinė akies refrakcija – pagrindinio akies židinio nuotolio santykis su akies obuolio ašies ilgiu. Ši akies refrakcija gali būti taisyklinga (emetropija); tuomet akies obuolio ašies ilgis yra lygus pagrindiniam židinio nuotoliui, lygiagretūs spinduliai, perėję akies optinę sistemą, susikerta tinklainėje. Ydinga akies refrakcija (ametropija) esti, kai santykis tarp akies obuolio ašies ilgio ir akies laužiamosios gebos stiprumo sutrikęs, lygiagretūs spinduliai, perėję akies optinę sistemą, susikerta prieš tinklainę arba už jos. Ji gali būti dėl akies obuolio ašies ilgio pakitimų arba dėl optinės sistemos laužiamosios gebos savitumų. Skiriamos šios ametropijos rūšys: miopija, arba trumparegystė, hipermetropija, arba toliaregystė, ir astigmatizmas.
Akies refrakcija nustatoma tiriant regėjimo aštrumą, t. p. skiaskopijos ir refraktometrijos metodais. Ydinga akies refrakcija taisoma akiniais bei kontaktiniais lęšiais.