ãklė (Galeopsis), notrelinių (Lamiaceae) šeimos vienamečių žolių gentis. 9 rūšys. Paplitusi Europos ir Azijos vidutinio klimato juostoje.
Stiebas status, keturbriaunis, šiurkščiai plaukuotas. Lapai kiaušiniški arba lancetiški, dantyti arba lygiakraščiai. Žiedai raudoni, purpuriniai, violetiniai, geltoni, kartais balti, susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – riešutėlis. Lietuvoje 6 rūšys; dažnesnės – dirvinė, geltonžiedė ir raudonoji aklės. Visos rūšys nuodingos. Dirvinė aklė (Galeopsis tetrahit) yra 15–50 cm aukščio. Vienas augalas subrandina iki 8000 sėklų; dirvoje daigios iki 14 metų. Užteršia vasarojų, linus, kaupiamųjų pasėlius, daržus. Labai dažna. Nektaringa. Geltonžiedė aklė (Galeopsis speciosa) 40–100 cm aukščio. Nuo dirvinės aklės skiriasi labiau ištįsusiais lapais ir geltonais dideliais žiedais. Auga laukuose, daržuose, pakelėse, pamiškėse, kirtimuose. Vietomis gana dažna. Raudonoji aklė (Galeopsis ladanum) yra 50–70 cm aukščio. Nuo dirvinės skiriasi labai šakotu stiebu, pailgai lancetiškais arba rombiniais lapais. Dažnesnė lengvuose dirvožemiuose. Nektaringa. Aklės sėklose yra iki 46 % aliejaus, naudojamo technikoje (tepalams, pokostui).
geltonžiedė aklė
dirvinė aklė
dirvinė aklė
2290