akljų spaudà, knygos ir kiti leidiniai, spausdinami aklųjų raštu. Pirmoji knyga Braille’io raštu išspausdinta 1837 Aklųjų institute (Paryžiuje). Nuo 19 a. antros pusės aklųjų spauda plito Europos ir kai kuriose Azijos šalyse. Į Lietuvą pirmosios knygos užsienio kalbomis atvežtos 20 a. pradžioje iš Vokietijos, Rusijos, Lenkijos. 1928–40 aklųjų spaudą leido Kauno aklųjų institutas. 1928–44 išėjo 170 pavadinimų leidinių lietuvių ir užsienio kalbomis (iš jų 44 vadovėliai; 1928–30 buvo perrašoma ranka, vėliau spausdinama iki 20 egzempliorių). 1935 dešimt vadovėlių nusiųsta į aklųjų spaudos tarptautinę parodą Prahoje. Nuo 1944 aklųjų spauda rūpinasi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Lietuvių kalba aklųjų spaudą leido Kauno aklųjų mokykla ir sąjungos Kauno skyrius (1945–57), Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla (1958–63), Lietuvos aklųjų draugijos leidykla (1963–92).
tas pats kūrinys paprastu ir aklųjų raštu
1994 aklųjų spauda perduota sąjungos įmonei Mūsų žodis (nuo 2000 Brailio spauda). Leidžiama įvairių mokslo sričių ir grožinė literatūra. Vadovėlius leidžia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (Vilniuje), grožinę literatūrą – Lietuvos aklųjų biblioteka. Nuo 1958 aklųjų spaudą registruoja Spaudos metraštis, Bibliografijos žinios, Lietuvos aklųjų biblioteka leidžia lietuviškų knygų aklųjų raštu katalogus. 1958–94 išėjo daugiau kaip 2400 pavadinimų knygų, 2000 – 52. Eina žurnalas Mūsų žodis (nuo 1959; aklųjų ir reginčiųjų raštu), kasmetinis Tiflologinis kalendorius (nuo 1972), laikraštis Šulinys (nuo 1989, iki 1994 Šaltinis; aklųjų ir reginčiųjų raštu).
1091