Akmẽnės akmuõ, riedulys Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje, Sandravos upelio kairiojoje pakrantėje, Akmenės kaimo pakraštyje. Geologinis gamtos paveldo objektas, gamtos (2000) ir mitologinis paminklas. Yra Tytuvėnų regioninio parko pietinėje dalyje. Dar vadinamas Koplytėlės akmeniu. Netaisyklingo daugiakampio formos; yra skalumo plokštumų fragmentų, vietomis nuskaldytas. Ilgis 4,6 m, plotis 4,48 m, aukštis 2,43 metro. Didžiausia horizontali apimtis – 16,14 metro. Pagal petrologinę sudėtį Akmenės akmuo – margas (rusvai ir juosvai pilkas) amfibolinis biotitinis plagiogranitogneisas. Mineralinė sudėtis: plagioklazas (40 %, grūdelių dydis daugiau nei 4 mm), kvarcas (25–30 %, mažiau nei 3 mm), biotitas (15 %), mikroklinas (10–15 %, 1–2 mm), raginukė (5–10 %), sfenas, apatitas, ortitas. Struktūra lepidogranoblastinė, metasomatinė (plagioklazą keičia kvarcas, mikroklinas), smulkiagrūdė ir vidutingrūdė, tekstūra gneisinė.
Akmenės akmuo
Šalia riedulio guli atskeltas jo gabalas: aukštis – 0,95 m; ilgis – 1,95 m, plotis – 1,1 metro. Abu rieduliai apsamanoję. Pasak mokslininkų, riedulys atvilktas pleistoceno ledynų iš Pietų Suomijos prieš 25–23 tūkst. metų.
Akmenės akmuo
Pagal padavimus, ant akmens buvo aukojama. Pagonybės laikais ant jo kūrendavo šventąją ugnį. 1808 dvarininkės Kontrimienės rūpesčiu aukščiausioje akmens vietoje buvo įrengta (vėliau kelis kartus atnaujinta) medinė koplytėlė su šventųjų statulėlėmis; iš koplytėlėje suaukotų pinigų buvo išlaikoma prieglauda. Iki 20 amžiaus ketvirto dešimtmečio Akmenės akmuo gausiai lankytas, prie koplytėlės buvo meldžiamasi, daromi apžadai, aukojama pinigų. Tikėta, kad Sandravos upelio (anksčiau jis Akmenės akmenį juosė iš rytų) vanduo turi gydomųjų savybių. 2012 per audrą koplytėlė sudaužyta. 2014 rugpjūtį restauruota koplytėlė buvo atstatyta ir iš naujo pašventinta.
Į pietryčius nuo Akmenės akmens buvo senojo geležies amžiaus pilkapių. Akmenės akmuo saugomas nuo 1964.
1344
2271
-Koplytėlės akmuo; -akmuo su koplytėle