ãkmenys, konkremeñtai (lot. concrementum – suaugimas), didelio tankio patologiniai dariniai, atsirandantys žmogaus tuščiaviduriuose organuose arba liaukų latakuose.
Dažniausiai susidaro tulžies pūslėje ir latakuose, inkstų geldelėse, šlapimtakiuose, šlapimo pūslėje, rečiau – kasos ir seilių liaukų latakuose, žarnyne, tonzilių kriptose, bronchuose, venose, ašarų latakėliuose. Akmenų pagrindinė sudedamoji dalis yra druskos. Viename organe gali būti iki kelių tūkstančių akmenų, įvairių dydžių, formų (apvalūs, cilindriniai), spalvų (uratiniai – gelsvi, fosfatiniai, turintys kalcio – balti, cholesterininiai – geltoni blizgantys, pigmentiniai – rudi, žali). Tulžies pūslės akmenys būna cholesterininiai, pigmentiniai, iš kalcio druskų ar mišrūs, sukelia tulžies pūslės akmenligę. Šlapimo takų akmenys – uratiniai, oksalatiniai, fosfatiniai, rečiau cisteininiai ar ksantininiai – sukelia inkstų akmenligę. Dėl akmenų gali atsirasti organo uždegimas, prakiurti sienelė, užsikimšti tulžies latakai (susergama gelta), sutrikti šlapimo nutekėjimas (hidronefrozė).
tulžies akmenys
akmenys tulžies pūslėje
2259