akmuõ, kietos uolienos luitas. Gamtoje randama nugludintų daugiau kaip 15 cm skersmens akmenų – riedulių ir mažesnių (biriose uolienose). Naudojamas kaip statybinė medžiaga neapdorotas (rieduliai), apdorotas (pjaustytas, tašytas, skaldytas), perdirbtas (lydytas, maltas).
Maži rieduliai naudojami akmenų mūrui, akmenbetoniui, grindiniui; iš jų mūrijami pamatai, nešildomų pastatų sienos, jais grindžiamos gatvės, klojamos krantinės. Skaldyti akmenys gaunami sprogdinant, laužant kietas arba vidutinio kietumo uolienas (granitą, dolomitą, klintį, smiltainį). Iš skaldytų 20–40 kg masės akmenų mūrijami statinių pamatai, atraminės sienos. Smulkūs (5–150 mm) skaldyto, dažnai ir trupinto akmens gabalai (skalda) rūšiuojami pagal dydį ir naudojami (kaip ir žvyras) betonui, asfaltbetoniui, kelių pagrindui. Iš lengvų uolienų (tufo, kriauklainio) pjaunami blokai sienoms mūryti. Sienų, kolonų, laiptų apdailai, grindų dangai naudojami pjauti taisyklingos formos, dažnai dar ir specialiai apdoroti (šiurkštinti, šlifuoti, poliruoti) akmenys – apdailos plokštės. Jos išpjaunamos iš kietų arba pusiau kietų uolienų. Akmenų luitai juostinėmis, diskinėmis ar lyninėmis staklėmis pjaustomi į plokštes, apipjaustomos briaunos, išryškinama gerosios pusės faktūra. Suformuojamas lygus, rievėtas ar kitaip faktūruotas paviršius.
akmenimis grįstas kelias
Ypač dekoratyvus yra lygus šlifuotas (matinis) ir poliruotas (blizgantis) akmuo; be to, taip apdorotas paviršius yra atsparesnis šalčiui, korozijai. Šiais būdais paprastai apdorojami gražaus rašto ir spalvoti akmenys (marmuras, granitas).
skaldytų akmenų siena (Stakliškių alaus daryklos statinys)
Vienspalviai, be rašto, pilki akmenys, kad būtų dekoratyvesni, paprastai šiurkštinami mechaniškai abrazyviniais ir smūginiais prietaisais, kai kada rankiniu būdu (aptašomi, apskaldomi kaltu, plaktuku). Yra ir nemechaninių akmens faktūravimo būdų: apdorojimas termiškai, ultragarsu, aukštojo dažnio elektros srove, lazeriu ir kitomis priemonėmis. Maltas akmuo yra žaliava kitoms statybinėms medžiagoms gaminti. Iš klinties, dolomito, magnezito, mergelio, gipso gaminamos rišamosios medžiagos (įvairūs cementai, kalkės, gipsas), iš dolomito, bazalto – mineralinė vata. Iš lydyto akmens (dažniausiai bazalto, rečiau diabazo ir kitų) gaminami labai patvarūs, korozijai, rūgštims, kaitrai atsparūs vamzdžiai, elektrotechnikos ir chemijos aparatūra, apdailos plytelės, liejamos skulptūros.
Akmuo – ne tik viena seniausių ir patvariausių statybinių konstrukcinių medžiagų, išlikę apeiginiai akmenys yra archeologiniai paminklai; daugeliui senųjų tikėjimų būdingas akmenų kultas. Išliko kelių tūkstančių metų senumo akmeninių statinių (senovės Egipto piramidės, sfinksai, obeliskai, drėkinimo įrenginiai, šventyklos). Praktiniams reikalams akmuo naudojamas nuo seno. Žmonės iš akmens darėsi įrankius.
Lietuvoje
Lietuvoje akmenimis buvo grindžiami keliai, tiesiamos kūlgrindos, iš jų statomi gynybiniai statiniai, daromi sviediniai. Pastatus iš lauko akmenų imta mūryti apie 13 amžių. Šiaurės Lietuvoje (Pakruojo, Joniškio apylinkėse) naudotas dolomitas. Iš jo buvo degamos kalkės, kraunamos tvoros, 16–19 a. – mūrijamos bažnyčių, malūnų, dvarų, ūkinių pastatų sienos, kolonos. 1939 imta gaminti dolomitinę skaldą keliams ir betonui, 20 a. pabaigoje – ir šlifuotas apdailos plokštes pastatų vidaus ir išorės apdailai. Klinties daugiausia yra Akmenės apylinkėse. Vietiniai gyventojai iš jos nuo seno dega kalkes. 1952 Naujojoje Akmenėje iš klinties imta gaminti portlandcementį. Be vietinio akmens, Lietuvoje naudojamas įvežtinis akmuo: marmuro, granito, kriauklainio plokštės, marmuro, granito skalda.
Salako akmeninių girnapusių koplytėlė (panaudota 117 girnapusių, surinktų iš parapijiečių; autorius G. Laucius)
akmeninė girnapusė (sukamųjų girnų dalis)
Salako akmuo Napoleonas
akmenimis išklota krantinė (Minijos kaimas, Šilutės rajono savivaldybės teritorija)
akmenų siena
apdorotas akmuo (2011 01 13 atidengta Lietuvos valstybės gynėjams skirta atminimo lenta prie Seimo I rūmų pastato)
akmeninis paminklas (Stakliškių žydų kapinės)
Eidukų akmuo
2655