akomodãcija (lot. accommodatio – pritaikymas, priderinimas), gretimų garsų tarties ir akustinių savybių suartėjimas, nekeičiantis jų esminių skiriamųjų požymių. Lietuvių kalboje priebalsiai sulūpinami, arba labializuojami (sakoma l°ú:p°o:s, s°t°o:r°úoj°u), bet [l°], [p°], [s°], [t°], [r°], [j°] prieš lūpinius balsius [ū], [ō], [u] yra tie patys priebalsiai, tos pačios fonemos kaip ir nelūpiniai [l], [p], [s], [t], [r], [j]. Akomodacijos padarinys yra šoniniai ir nosiniai sprogstamieji priebalsiai, tariami junginiuose tl, dl, pm, bm, tn, dn (a[tl]ãkinti, a[pm]áuti, li[dn]as), gomurinis nosinio [n] variantas [ŋ] prieš [k], [g] (a[ŋ]gà, bá[ŋ]kas), įvairios balsių atmainos šalia minkštųjų priebalsių, balsių nosinimas (nazalizacija) tarp nosinių priebalsių (mãmą [m:mą:], mrai [m:rai], nãmas [n:mąs]). Dėl akomodacijos susidaro fonemų poziciniai (kombinaciniai) variantai, arba alofonai. Akomodacija skirtina nuo asimiliacijos ir neutralizacijos.
1824