akrècijos przmė, virš subdukcijos zonos susidariusi sudėtinga kompleksinė vandenyninės ir žemyninės Žemės plutos struktūra. Susideda iš sutrūkinėjusių ir suraukšlėtų uolienų žvyniškų pluoštų, blokų, kurie vykstant subdukcijai būna užstumiami vienas ant kito. Būdingas stambių ir smulkių raukšlių susidarymas – vandenynų dugne susiklosčiusios ir horizontaliai slūgsančios uolienos, veikiamos stiprių tektoninių judesių, iškeliamos statmenai į kelių kilometrų aukštį arba apverčiamos.
Dažniausiai jos būna išsidėsčiusios tektoninių plokščių sandūrose, pvz., salų lankų ir Kordiljerų arba Andų tipo tektoninių plokščių ribose (destruktyviajame tektoninių plokščių pakraštyje vandenyninė plokštė, nerdama po žemynine, kelia ją aukštyn). Akrecijos prizmės dažnai aptinkamos kartu su kitais subdukcijos metu susiformavusiais geologiniais kūnais.
Pagal akrecijos prizmėms būdingus geologinius požymius atkuriama kalnų arba kristalinio pamato formavimosi raida.
1417