akridinas

akridinas

akridnas (lot. acer, kilm. acris – aštrus, gailus), C₆H₄(CH)(N)C₆H₄, heterociklinis junginys. Šviesiai geltoni adatos pavidalo savito nemalonaus kvapo kristalai. Molekulinė masė 179,22. Lydymosi temperatūra 111 °C, virimo temperatūra 345–346 °C. Gerai tirpsta daugelyje organinių tirpiklių, blogai – vandenyje. Tirpalai fluorescuoja violetine spalva, praskiesti akridino druskų tirpalai – žaliai. Akridinas – silpna bazė. Būdingos aromatinių junginių cheminės savybės. Oksiduojasi į 2,3‑chinolindikarboksirūgštį, kaitinamas 190 °C temperatūroje su siera užlydytoje ampulėje sudaro 9‑tioakridoną, su stipriosiomis neorganinėmis rūgštimis – akridino druskas, su junginiais turinčiais reaktyviąją metilengrupę šarminėje terpėje sudaro akridino darinius: C₆H₄(CH)(N)C₆H₄ + CH₃NO₂ → C₆H₄CH(CH₂NO₂)(NH)C₆H₄.

Akridinas lengvai prisijungia įvairias chemines medžiagas (halogenus, HCN, NaHSO₃) prie 9 ir 10 anglies atomo, stabdo metalų koroziją. Gaunamas kondensuojant difenilaminą su chloroformu (katalizatorius AlCl₃), kaitinant 260 °C temperatūroje salicilo aldehidą su anilinu ir ZnCl₂. Akridino yra akmens anglių degute. Akridino dariniai yra geltonos ir oranžinės spalvos baziniai akridininiai dažikliai (jais dažoma medvilnė, šilkas, oda), vaistai, kuriais gydoma maliarija (akrichinas), dezinfekuojamos žaizdos (rivanolis), kai kurie naudojami kaip fluorescuojantieji indikatoriai (liucigeninas).

3035