akrobãtika (pranc. acrobatique < gr. akrobatos – vaikštantis pirštų galais), cirko žanras, pagrįstas tobula kūno pusiausvyra, vikrumu, lankstumu ir jėga.
Rūšys
Akrobatika būna: dinaminė (salto, piruetai), statinė (įvairios kolonos, piramidės), plastinė (vaikščiojimas lynu, arba lyno akrobatika, pratimai ant kamuolio, trapecijos), komiškoji (su klounados elementais).
Akrobatika pasaulyje
Akrobatikos elementai buvo žinomi senovės Egipte, Graikijoje, Romoje. Pirmieji buvo akrobatikos pratimai ant ištempto lyno, šuoliai per kardus, atliekami gatvėse, aikštėse. Viduriniais amžiais akrobatikos numerius atlikdavo šokėjai ant ištempto lyno, fokusininkai. Nuo 18 a., ypač 19 a., akrobatika plito cirkuose. Atsirado akrobatika ant arklių. Kai kada akrobatikos elementai naudojami choreografijoje, teatre (S. Eizenšteino, V. Mejerholdo spektakliai).
gnacijaus stiliaus pelika, ant kurios pavaizduota besirengianti paleisti strėlę iš kojų pirštais suspausto lanko akrobatė (4 a. pr. Kr., Valstybės muziejus Berlyne)
Akrobatika Lietuvoje
O. Kaluževičienė ir K. Kaluževičius atlieka oro akrobatikos numerį (20 a. 6 dešimtmetis)
Lietuvių liaudies šokiuose (Džigūnas, Gaidys), žaidimuose (Žąselė, Žiužis) yra akrobatikos elementų. Pirmieji lietuvių cirko artistai: oro akrobatas Pranas Černiauskas (tikr. vardas Francas, 1901–37), jėgos žonglieriai J. Ramanauskas, A. Gineika, plastikos akrobatai P. Gudauskas, Petras Norvilas, Juozas Ravickas, Petras Beresnevičius, šuolininkas per peilius Bronius Galvičius. 1912 Vidurinėje Azijoje V. Januševskis (slap. Kadyr‑Guliam) sukūrė akrobatikos numerį su kupranugariais. Kiti akrobatai: S. Bereišis, D. Bereišienė ir L. Bereišytė, Rimantas Bernotas, Z. Černiauskas, A. Gaičiūnas, V. Kazlauskas, K. Kaluževičius, O. Kaluževičienė ir Ramutė Kaluževičiūtė, broliai A. Putrius ir V. Putrius, J. Ramanauskienė. 20 a. 4–8 dešimtmetyje pasaulyje garsėjo lietuvių kilmės cirko artistų akrobatų trupė iš Didžiosios Britanijos Tovarich Troupe.
1574