Ãktijo mšis, Ãkcijaus mšis, Romos triumvirų Marko Antonijaus ir Oktaviano (vėliau Augustas) laivynų mūšis. Vyko 31 09 02 pr. Kr. prie Aktijo kyšulio (Graikijos vakaruose) per Romos pilietinį karą (32–30). Antonijaus kariuomenė (70 000 karių) ir laivynas (400 laivų), remiamas šimto Egipto karalienės Kleopatros VII laivų, įsikūrė žiemoti prie Aktijo. Oktaviano kariuomenė (80 000 karių) ir laivynas (400 laivų, vadas Markas Vipsanijus Agripa) užėmė Korintą, Graikijos vakarines salas ir nutraukė priešo aprūpinimą iš Egipto; tai privertė Antonijų pulti. Pučiant stipriam vėjui mažesni ir manevringesni Agripos laivai įstūmė Antonijaus ir Kleopatros VII laivus į Ambrakijos įlanką; jiems grėsė apsuptis. Kleopatra VII ir Antonijus paliko mūšį ir išplaukė į Egiptą; Oktavianui atiteko ir buvo sudeginti 300 laivų, po 2 savaičių buvo apsupta ir pasidavė Antonijaus sausumos kariuomenė. 30 08 Antonijus ir Kleopatra VII nusižudė.
Aktijo mūšio schema
Romoje baigėsi pilietiniai karai. 27 01 03 Oktavianas tapo imperatoriumi; pergalei pažymėti įsteigė žaidynes Aktijuje ir dabartinės Prévezos apylinkėse pastatė Nikopolį (graikų pergalės miestas).