aktinòidai (aktinis+ gr. eidos – pavidalas), aktindai, grupė cheminių elementų (nuo torio iki lorensio), esančių periodinėje elementų sistemoje už aktinio. Visi radioaktyvūs. Toris ir uranas paplitę gamtoje, maži kiekiai protaktinio izotopų susidaro skylant toriui ir uranui, labai maži kiekiai (pėdsakai) neptūnio ir plutonio aptikti radioaktyviosiose rūdose. Dirbtiniu būdu gauti 9 aktinoidai (nuo americio iki lorensio). Metalai; spalva panaši į sidabro, ore tamsėja. Milteliai piroforiški. Lengviausiai lydosi neptūnis ir plutonis (apie 640 °C), kiti – didesnėje kaip 1000 °C temperatūroje. Aktinoidai lengvai reaguoja su vandeniliu, siera, azotu, deguonimi, halogenais. Aktinoidų junginiai tirpdami vandenyje hidrolizuojasi, polimerizuojasi, sudaro kompleksinius junginius. Dėl panašių cheminių savybių aktinoidus sunku atskirti vieną nuo kito. Visi aktinoidai, išskyrus torį, protaktinį ir uraną, gaunami dirbtiniu būdu apšaudant uraną kitų elementų neutronais, neptūnis ir plutonis – iš branduolinio kuro atliekų. Aktinoidų išskyrimas ir gryninimas yra sudėtingas procesas su daug stadijų; taikomi jonų mainų ir ekstrakcijos metodai. Didžiausią praktinę reikšmę turi uranas, plutonis, toris ir neptūnis, kurie naudojami branduolinėje energetikoje, medicinoje, cheminėje analizėje.
1