aktinomètrija (gr. aktis, kilm. aktinos − spindulys + metreō – matuoju), meteorologijos sritis, tirianti Saulės spinduliavimą atmosferoje ir Žemės paviršiaus bei pačios atmosferos spinduliavimą. Aktinometrijos uždavinys – matuoti įvairių rūšių spinduliuotės stiprumą, Žemės paviršiaus radiacijos balansą, analizuoti spinduliuotės sugėrimo ir išsisklaidymo atmosferoje dėsningumą, tirti įvairių spinduliuotės rūšių geografinį pasiskirstymą.
Vienas svarbiausių yra integralinių trumpabangės ir ilgabangės spinduliuotės srautų dydžių matavimas. Spinduliuotės srautų tyrimai padeda apskaičiuoti radiacijos balansą skirtingo aukščio lygiuose. Matuojama aktinometrais, piranometrais, albedometrais, balansometrais. Naudojami fotometriniai, dozimetriniai, spektrometriniai metodai. Aktinometriniai matavimai, daromi iš lėktuvų, padeda tiesiogiai nustatyti Saulės spindulių praleidimo, sugėrimo ir atspindėjimo mastą debesyse, debesų įtaką vertikaliems spinduliuotės srautams. Aktinometrijos duomenys naudojami nustatant klimato savybes, be to, jie reikalingi teoriniams tyrimams, ypač Saulės konstantai nustatyti. Remiantis aktinometrijos duomenimis, sukuriamas fitoklimatas, kuris padeda išvesti naujas augalų veisles, keisti augalų formą, didinti derlių.
Aktinometrijos pradininkas Claude Servais Mathias Pouillet (Prancūzija), 1838 sukonstravęs pirmąjį aktinometrą.
Lietuvoje
Lietuvoje aktinometriniai matavimai atliekami Kauno ir Šilutės meteorologijos stotyse; jie pradėti 1938 Kaune meteorologo S. Olšausko iniciatyva.
496