aktyvãcijos enegija, EA, vidutinis energijos perteklius (lyginant su vidutine dalelių energija toje temperatūroje), reikalingas reaguojančiai dalelei nugalėti potencialo barjerą, skiriantį pradinę ir galinę sistemos būsenas. Reaguojant molekulėms aktyvacijos energija esti 80–250 kJ/mol, jei reakcijose dalyvauja atomai ar laisvieji radikalai – nuo kelių iki 60 kJ/mol; elektringųjų dalelių ir laisvųjų radikalų reakcijos gali vykti ir be aktyvacijos energijos. Grįžtamųjų vyksmų tiesioginės ir atvirkštinės reakcijos aktyvacijos energijos skirtumas lygus reakcijos šiluminiam efektui. Aktyvacijos energiją galima sumažinti sistemą šildant, elektromagnetine spinduliuote, katalizatoriais. Aktyvacijos energija apskaičiuojama iš Arrhenijaus lygties: dlnk/dT = EA/RT2; čia R – molinė dujų konstanta, k – reakcijos greičio konstanta, T – termodinaminė temperatūra. Paprastai aktyvacijos energija nustatoma iš grafiko, gauto koordinačių ašyse lnk ir 1/T atidėjus eksperimentinius duomenis. Sudėtingų reakcijų aktyvacijos energija yra atskirų stadijų aktyvacijos energijų funkcija ir vadinama efektyviąja, arba empirine, aktyvacijos energija. Heterogeninių vyksmų aktyvacijos energija būna tikroji ir tariamoji; tai priklauso nuo reakcijos greičio konstantos pobūdžio.
Aktyvacijos energijos sąvoką 1889 pasiūlė S. A. Arrhenius, fizikinę prigimtį 1928 išaiškino Fritzas Londonas (Vokietija).
1459