aktyviosios ventiliacijos sistema: 1 – betoninės atramos, 2 – išilginė sija, 3 – ardyno tašeliai, 4 – ardyno kraštų apkala
aktyvióji ventiliãcija, oro pūtimas pro grūdų, bulvių, daržovių ar kitų žemės ūkio produktų sluoksnį. Yra džiovinamoji ir vėsinamoji aktyvioji ventiliacija. Džiovinamoji aktyvioji ventiliacija tinka bet kokioje laikymo temperatūroje negendantiems produktams išdžiovinti iki kondicinio drėgnio. Šienas, šiaudai džiovinami nešildytu oru, grūdai, sėklojai, galvenos – elektriniais kaloriferiais 2–8 °C temperatūros pašildytu oru (jo santykinis drėgnis turi atitikti kondicinį produkto drėgnį). Šienas, šiaudai kraunami keliais sluoksniais (išdžiūvus vienam sluoksniui ant jo dedamas kitas), kad sparčiau džiūtų. Lauke apdžiovintą šieną džiovinti džiovinamąja aktyviąja ventiliacija pradėta 1930 Jungtinėse Amerikos Valstijose; 1950–51 ji paplito Europoje, Lietuvoje – nuo 1957. Vėsinamoji aktyvioji ventiliacija atvėsina produktus iki laikymo temperatūros ir ją palaiko. Šiuo būdu dažniausiai vėsinami sultingieji žemės ūkio produktai (bulvės atvėsinamos iki 2–4 °C, kopūstai iki –1 °C, svogūnai iki –3 °C temperatūros). Ji skirstoma į perpučiamąją aktyviąją ventiliaciją (pučiamas oras tolygiai apteka kiekvieną produktą) ir apipučiamąją aktyviąją ventiliaciją (oru apipučiami aruodai, konteineriai, maišai su produktais). Dažniausiai naudojama perpučiamoji aktyvioji ventiliacija (džiovinami drėgni produktai). Įtaisomi temperatūros reguliavimo, kartais ir oro drėkinimo įtaisai. Lietuvoje perpučiamoji aktyvioji ventiliacija pradėta rengti nuo 1959.
312
-ventiliacija