aktyvùsis ceñtras, fermentų, kitų baltymų ar ribozimų molekulės fragmentas, prie kurio jungiasi substratas. Fermentų aktyviuosiuose centruose substratai virsta cheminių reakcijų produktais. Aktyvusis centras susideda iš katalizės centro (santykinai nespecifinio) ir substrato prisijungimo vietos (specifinės). Baltymų aktyvųjį centrą sudaro aminorūgščių liekanų funkcinės grupės, kurios formuojantis erdvinei molekulės struktūrai išsidėsto nustatyta tvarka. Dažnai aktyviojo centro formavime dalyvauja įvairūs kofaktoriai (kofermentai ir metalų atomai). Aktyviojo centro struktūra atitinka substrato struktūrą, todėl fermentai yra labai specifiški. Vienoje fermento molekulėje gali būti keli aktyvieji centrai. Visos fermentinės reakcijos vyksta susidarant fermento ir substrato kompleksui. Prijungiant substrato molekules aktyviajame centre veikia elektrostatiniai ir vandeniliniai ryšiai, hidrofobinė sąveika, van der Waalso jėgos. E. Fischeris (Vokietija) 1899 iškėlė hipotezę, kad substrato molekulės struktūra turi atitikti fermento aktyviojo centro struktūrą, kaip raktas atitinka spyną. 1963 D. Koshlandas (Jungtinės Amerikos Valstijos) nustatė, kad fermento aktyviojo centro forma šiek tiek pakinta fermento ir substrato sąveikos metu.
2014