akustinė emisija

akùstinė emsija, tampriųjų bangų spinduliavimas, susidarantis kintant kietojo kūno vidinei struktūrai. Atsiranda dėl kietos medžiagos plastinės deformacijos, ydų atsiradimo ir jų plitimo medžiagoje (pvz., susidarant plyšiams), fazinių virsmų, susijusių su kristalo gardelės pokyčiais. Fizikinis mechanizmas, kuris paaiškina daugelį akustinės emisijos ypatumų, yra dislokacijų ir jų sankaupų judėjimas medžiagoje. Yra impulsinio pobūdžio (impulso trukmė 10^-8–10^-4 s, o energija nuo 10^-9 iki 10^-5 J). Akustinės emisijos šaltinis yra tūrio elementas, esantis kietojo kūno bandinyje ir patiriantis įtemptosios būsenos pokyčius. Akustinės emisijos signalų padarinys – bandinio paviršiaus virpesiai (paprasčiausias poslinkis 10^-14–10^-7 m); kartais tie signalai pakankamai stiprūs ir suvokiami kaip garsas. Signalas, sklisdamas iš šaltinio bandinio paviršiaus link, dėl garso greičio sklaidos, garso slopinimo, atspindžio yra iškraipomas. Jei signalo slopimo ir pereinamųjų procesų trukmė bandinyje trumpesnė už laiko tarpą tarp spinduliuojamų impulsų, akustinė emisija vadinama diskrečiąja. Jei intervalas tarp spinduliavimo aktų yra trumpesnis už slopimo trukmę, akustinė emisija yra tolydi ir dažniausiai nenuostovi (nestacionari). Diskrečioji akustinė emisija būna, pvz., susidarant plyšiams, tolydžioji – pjovimo metu. Akustinės emisijos dažnių diapazonas labai platus – nuo garsinio dažnio iki dešimčių ir šimtų megahercų. Svarbiausi akustinės emisijos parametrai: intensyvumas, amplitudė, signalų lygis; diskrečiosios akustinės emisijos impulsų skaičius per tiriamąjį laiko tarpą. Jei akustinė emisija yra kvazinuostovi, jos dažninis spektras t. p. teikia duomenų apie medžiagos būseną. Akustinė emisija teikia žinių apie procesus, vykstančius medžiagoje, leidžia aptikti detalių ir konstrukcijų ydas.