akustinė holografija

akùstinė hologrãfija, objektų vaizdo užrašymo ir atkūrimo būdas, pagrįstas akustinių bangų interferencija. Akustinės holografijos principas analogiškas optinės holografijos principui. Iš pradžių užrašomas dviejų akustinių bangų (pagalbinės ir daikto išsklaidytosios) sukurtas interferencinis vaizdas: gaunama akustinė holograma. Ji užrašoma specialiose medžiagose: fotografinėse plokštelėse, termoplastiniuose ar skystuosiuose kristaluose, optinėje keramikoje. Daikto vaizdas iš akustinės hologramos, paverstos optine, dažniausiai atkuriamas koherentine lazerio šviesa (hologramoje slypi visa informacija apie išsklaidytosios bangos fazę). Akustinę hologramą dar galima užrašyti kaip elektrinių signalų seką ir apdoroti (atkurti) kompiuteriu. Daikto vaizdo atkūrimo metodas (optinis ar skaitmeninis) pasirenkamas pagal akustinių bangų dažnio diapazoną, informacijos kiekį, leidžiamuosius vaizdo iškraipymus, atgaminimo spartą. Optiniai metodai taikomi bet kuriame garsinio dažnio, o skaitmeniniai – žemo ultragarsinio dažnio ruože. Aukštesnių ultragarsinių dažnių srityje taikomi kitokie, pvz., paviršiaus reljefo, dinaminės akustinės holografijos metodai (naudojant šiuos metodus nereikia daryti akustinės hologramos optinio atitikmens). Akustinė holografija naudojama geofizikoje (ja tiriama Žemės plutos sandara, ieškoma naudingųjų iškasenų, gaunamas jūros dugno vaizdas), hidrolokacijoje, defektoskopijoje, medicinoje (vizualizuojama audiniai, kraujo indai, vidaus organai).