akustinė koaguliacija
akùstinė koaguliãcija, dispersinių sistemų dalelių (dujose ar skysčiuose pakibusių smulkių kietų dalelių, skysčio lašelių ar dujų burbuliukų) didėjimas dėl garsinio ar ultragarsinio dažnio akustinių virpesių poveikio. Akustiniame lauke dalelės virpa, jas neša terpėje susidarę akustiniai srautai – dalelės suartėja ir dėl molekulinės traukos jėgų sukimba bei didėja. Akustinės koaguliacijos efektyvumas priklauso nuo akustinių virpesių dažnio, stiprio ir poveikio trukmės. Aerozolių (rūko, dulkių, dūmų) akustinė koaguliacija prasideda juos paveikus 0,01 W/cm2 stiprio garsu. Optimalų garso dažnį nulemia dispersinė aerozolio sudėtis: juo smulkesnės dalelės, juo aukštesnis turi būti garso dažnis. Hidrozolių akustinę koaguliaciją sukelia ultragarsas, o jos spartą sąlygoja ultragarso stipris. Emulsijose, suspensijose, kai stiprus akustinis laukas sukelia kavitaciją, dalelių smulkėjimas akustinę koaguliaciją gali apsunkinti. Akustinės koaguliacijos būdu sklaidomas rūkas aerodromuose, valomi pramonės įmonių dūmai ir kita, t. p. akustinė koaguliacija taikoma hidrometeorologijoje.
619