akùstinės bañgos, tampriosios medžiagos dalelių virpamojo judesio sklidimas. Pagal dažnį f skirstomos į infragarsą (f < 16 Hz), garsą [f kinta nuo 16–18 Hz iki (18–20)·103 Hz; garso dažninės ribos subjektyvios], ultragarsą [f nuo (18–20)·103 Hz iki 109 Hz] bei hipergarsą (f > 109 Hz). Akustinės bangos sklinda kietajame kūne, skystyje ir dujose (negali sklisti vakuume). Sklidimo greitis įvairiose medžiagose skirtingas: pvz., garso mažiausias dujose (ore apie 330 m/s), didesnis skysčiuose (vandenyje apie 1500 m/s), didžiausias kietajame kūne (išilginių akustinių bangų pliene apie 6000 m/s). Pagal medžiagos dalelių poslinkio ξ kryptį bangos sklidimo krypties, t. y. bangos vektoriaus k krypties, atžvilgiu skiriamos grynosios išilginės akustinės bangos (kai ξ lygiagretus su k), grynosios skersinės akustinės bangos (kai ξ statmenas k) ir akustinės kvazibangos (kai neatitinka nurodytų sąlygų). Grynosios akustinės bangos būna tik vienalytėse izotropinėse neribotose terpėse; dujose ir skysčiuose – tik išilginės (slėgio) akustinės bangos, neribotoje kietojoje terpėje – ir grynosios išilginės, ir grynosios skersinės (šlyties) akustinės bangos. Kvazibangos sklinda anizotropinėse (kristaluose), ribotų matmenų bei nevienalytėse terpėse. Bendruoju atveju kristale bet kuria kryptimi sklinda ne mažiau kaip trys kvazibangos (kristalų akustika). Ribotų matmenų kietosiose terpėse (strypuose, plokštelėse, ritiniuose) sklinda kelių tipų akustinės bangos (tampriosios bangos); puserdvėje galima sužadinti paviršines bangas. Akustinės bangos plačiai naudojamos moksle ir technikoje (infragarsas – seismologijoje: ultragarsas – medicinoje, elektronikoje, defektoskopijoje, įvairiuose technologiniuose procesuose, hidrolokacijoje, ultragarsas ir hipergarsas – kietojo kūno, skysčių, dujų fizikoje).
2125