akùstinis spinduõlis, įtaisas akustinėms bangoms sukelti dujose, skystyje arba kietajame kūne. Veikimo principas pagrįstas slėgio pokyčių (mechaninių įtempių) sukūrimu terpėje. Akustiniai signalai išgaunami virpinant kietuosius kūnus (stygą, plokštelę, membraną), sukeliant oro virpėjimą (švilpuku, sirena, žmogaus kalbos aparatu) arba periodinius temperatūros pokyčius (termofonu). Garsinių dažnių diapazone dažniausiai naudojami garsiakalbiai, ultragarsinių (per 20 kHz) – elektroakustiniai keitikliai. Infragarsas (iki 16 Hz) kyla, pvz., sprogimo metu. Priklausomai nuo akustinio spinduolio konstrukcijos terpėje sukuriamos išilginės (slėgio), skersinės (šlyties), išlinkimo, sukimo, paviršinės ir kitos akustinės bangos, kurių sklidimo greitis priklauso nuo bangos tipo, terpės tankio ir jos tampriųjų savybių. Akustinio spinduolio svarbiausios techninės charakteristikos: spinduliuojamų akustinių signalų dažnių diapazonas, spinduliuojamoji galia ir spinduliavimo kryptingumas; siaurai spinduliuotės diagramai suformuoti konstruojamos specialios akustinės antenos. Teorinė akustinio spinduolio techninių charakteristikų skaičiuotė pagrįsta pulsuojančiojo rutulio ir virpančiosios sferos matematiniu modeliu. Akustinio spinduolio techninės charakteristikos nustatomos ir jis kalibruojamas specialiais įtaisais (mikrofonu, hidrofonu ir akustiniu zondu). Plačiajuosčiai akustiniai spinduoliai naudojami matavimo, kontrolės, informacijos perdavimo ir garso atkūrimo technikoje. Rezonansiniai akustiniai spinduoliai, sukuriantys dešimčių kilovatų galios akustines bangas, naudojami poveikio įrenginiuose plovimo, valymo, koaguliacijos ir kavitacijos procesams spartinti.
719