akustinio vėjo susidarymo schema: 1 – akustinis spinduolis, 2 – kryptinė akustinė banga, 3 – dalelių srauto greičio pasiskirstymas, 4 – akustinės bangos slopintuvas
akùstinis vjas, terpės dalelių kryptinis judėjimas, atsirandantis stipriame akustiniame (garso) lauke. Tokiame lauke terpės dalelės ne tik virpa, bet ir pradeda slinkti – susidaro dalelių srautas. Akustinio vėjo susidarymą paaiškina dalelių mechaninio judesio kiekio tvermės dėsnis. Akustinės bangos pernešamas judesio kiekis perduodamas terpei ir sukelia jos dalelių judėjimą. Akustinio vėjo greitis didėja didėjant akustinės bangos stipriui. Skiriama 3 akustinio vėjo tipai: tėkmė begalinėje, palyginti su sklindančios bangos ilgiu, terpėje, kurioje sukuriamas nevienalytis akustinis laukas; akustinis vėjas stovinčiosiose bangose ir akustinis vėjas terpės sluoksnyje prie kliūčių, esančių akustiniame lauke. Akustinis vėjas visada yra sūkurinis ir jo absoliutus didumas paprastai neviršija dalelių garsinio greičio absoliutaus didumo. Atliekant akustinius matavimus akustinis vėjas iškraipo akustinio lauko formą ir veikia kaip papildomas trukdys.
Akustiniu vėju pagrįstas specialių siurblių, naudojamų agresyviose terpėse, veikimas. Dėl akustinio vėjo pagerėja šilumos ir masės mainai paviršiniuose sluoksniuose, akustinis vėjas – vienas pagrindinių ultragarsinio plovimo veiksnių.