akustoelektrinis reiškinys: susidarančios elektros srovės matavimo schema: A – ampermetras, I – elektros srovė
akustoelektrnis reiškinỹs, akustoelektronnis reiškinỹs, elektrovaros atsiradimas terpėje (pvz., metale, puslaidininkyje arba pjezoelektriko ir puslaidininkio sluoksniniame darinyje) dėl akustinės bangos sklidimo. Akustinė banga laidžioje terpėje sukuria vietinius elektros laukus, kurie sklisdami kartu su banga sukelia kryptinį krūvininkų judėjimą – akustoelektrinę srovę. Šios srovės tankis proporcingas krūvininkų judriui bei į puslaidininkio bandinį patenkančios akustinės bangos stipriui, atvirkščiai proporcingas bangos greičiui. Akustoelektrinis reiškinys yra vienas netiesinių akustinių reiškinių. Akustoelektrinio reiškinio matavimo grandinė susideda iš bandinio 1, kurio plokštumos 2, statmenos akustinės bangos sklidimo krypčiai, metalizuojamos. Akustinė banga žadinama ir priimama pjezoelektriniais keitikliais 3, į bandinį patenka bei iš jo išeina bangolaidžiais 4.
Kai išorinė grandinė pertraukiama, tarp metalizuotų bandinio plokštumų susidaro elektros krūvių potencialų skirtumas (vadinama akustoelektrovara). Akustoelektrinį reiškinį sukelia ir paviršinės akustinės bangos. Šiuo atveju šalia išilginio akustoelektrinio reiškinio (akustoelektrinė srovė teka bangos sklidimo kryptimi) atsiranda skersinis akustoelektrinis reiškinys: potencialų skirtumas tarp paviršiaus, kuriuo sklinda banga, ir kristalo tūrio. Skersinio akustoelektrinio reiškinio metu atsiradęs potencialų skirtumas labai priklauso nuo medžiagos paviršiaus elektrinių savybių, todėl naudojantis šiuo reiškiniu galima ją tirti. Akustoelektriniu reiškiniu t. p. naudojamasi akustinių bangų stipriui matuoti, puslaidininkių elektrinėms savybėms tirti. Juo pagrįstas akustoelektroninių įtaisų veikimas.
134