akūtas
aktas (lot. acutus – aštrus, aukštas), indoeuropiečių kalbose priegaidės atmaina, kuriai senovės graikų kalboje buvo būdingas aukštesnis, kylantis balso tonas. Panašaus pobūdžio bendruoju baltų kalbų raidos laikotarpiu yra buvusi ir lietuvių kalbos tvirtapradė priegaidė, kalbotyros darbuose dažnai vadinama akūtine. Dar kirčiavimas, priegaidė, Leskieno dėsnis.