akvakultūrà (akva… + lot. cultura – auginimas), vandens gyvūnų ir augalų veisimas bei auginimas tvenkiniuose, vandens talpyklose, ežeruose, jūrų lagūnose ir priekrantėse, baseinuose, varžose, uždaros vandens apytakos įrenginiuose. Skiriama gėlavandenė ir sūrių (jūrinių) vandenų akvakultūra. Akvakultūros pradžia apie 2000 pr. Kr., intensyviai plėtota 20 a., ypač antroje pusėje. Baseinuose ir varžose akvakultūros produkcija siekia 100–200 kg/m3. Daugiausia auginama įvairių rūšių žuvys, vėžiagyviai, moliuskai. Bendra pasaulinė akvakultūros produkcija 1996 sudarė 34,1 mln. tonų; didžiausia Kinijoje (apie 50 %), Jungtinėse Amerikos Valstijose, Norvegijoje, Vokietijoje, Lenkijoje.
Lietuvoje tvenkiniuose auginami karpiai, upėtakiai ir kai kurios kitos žuvys, uždarõs vandens apytakos įrenginiuose – unguriai. Pradėti veisti ir auginti plačiažnypliai vėžiai.
2484
1259