nardytoja su akvalangu
akvalángas (akva… + angl. lung – plautis), aparatas žmogui po vandeniu (40–80 m, rečiau iki 100 m gylio) kvėpuoti oru iš balionų (oras per specialų įtaisą iškvepiamas tiesiog į vandenį). Akvalangą sudaro vienas ar du nuo 5 iki 18 l talpos suslėgto oro (iki 22–30 MPa) balionai, reguliatorius su kvėpavimo automatu (reguliuojamas įkvepiamo oro kiekis ir slėgis); kartais naudojamas pagalbinis kvėpavimo automatas. Pagalbiniai prietaisai – gylmatis, kompasas, manometras – įtaisomi specialiame laikiklyje; naudojami laikrodžio pavidalo nardytojų kompiuteriai (teikia duomenis apie gylį, temperatūrą, slėgį, oro kiekį balione). Su akvalangu galima išbūti po vandeniu 40 m gylyje 35–50 minučių. Akvalangu naudojamasi atliekant gelbėjimo, tiriamuosius ir kitus darbus, sportuojant. 1943 išrado prancūzų okeanologas J.-Y. Cousteau ir inžinierius Émileʼis Gagnanas.