al Alameno mšis, Didžiosios Britanijos kariuomenės mūšis su Vokietijos ir Italijos kariuomene dėl Egipto. Vyko 1942 10 23–11 06, per Antrąjį pasaulinį karą prie al Alameino (apie 100 km į vakarus nuo Aleksandrijos), kur 1942 06 30 buvo sustabdytas vokiečių puolimas.
Didžiosios Britanijos kariuomenę sudarė apie 230 000 žmonių, 1230 tankų, 2300 pabūklų, 1500 lėktuvų; vadas generolas B. L. Montgomery. Vokietijos ir Italijos kariuomenė turėjo apie 80 000 žmonių, 210 tankų, 1200 pabūklų, 350 lėktuvų; vadas generolas E. J. E. Rommelis. 1942 10 23 britai pradėjo puolimą, pralaužė priešo gynybą ir iki 10 27 pasistūmėjo apie 7 km į priekį, 11 02 puolimą atnaujino. Vokiečiai ir italai buvo išstumti iš Egipto į Libiją. Jie neteko apie 55 000 žmonių, apie 120 tankų, apie 1000 pabūklų. Mūšis sužlugdė vokiečių planus užimti Egiptą ir pradėjo 1942 pabaigos–1943 pirmos pusės Sąjungininkų kampaniją, per kurią vokiečių ir italų kariuomenė buvo išstumta iš visos Šiaurės Afrikos.
Italijos kariuomenės tankai per al Kataros įdubą juda al Alameino mūšio zonos link (1942 ruduo)