al Amárna, senovės Egipto sostinės Achetatono griuvėsiai Vidurio Egipte, Nilo dešiniajame krante, apie 280 km į pietus nuo Kairo. Miestą pastatydino faraonas Amenchotepas IV, arba Echnatonas, apie 1348 pr. Kr. kaip sostinę ir dievo Atono svarbiausią šventyklą. Po jo mirties (apie 1332 pr. Kr.) sostinė grąžinta į Tebus; miestas apleistas, vėliau sugriautas. 1890–1970 (su pertraukomis) jį tyrė archeologai. Achetatono dydis 3 × 1,55 km; centre rasta Atono šventykla (730 × 275 m) ir faraono rūmai. Pastatai statyti iš plaušaplyčių, sienų tapyba dažniausiai vaizduoja scenas iš faraono šeimos gyvenimo.
Achetatono griuvėsiai
Nefertitė (dažyta klintis, 14 a. pr. Kr. pirmas ketvirtis, skulptorius Tutmozis, Dahlemo muziejus Berlyne)
Al Amarnos šiaurinėje ir pietinėje dalyse rasti nekropoliai su uolose iškaltomis 25 kapavietėmis, rytinėje – Echnatono šeimos kapas; kapų sienų tapyba yra žinių apie to meto buitį ir religinį gyvenimą svarbiausias šaltinis. Rastas Echnatono sarkofagas (sudaužytas). Vienas svarbiausių radinių – Amarnos lentelės (300 vienetų), tai yra faraonų Amenchotepo III ir IV bei jiems pavaldžių Asirijos, Babilonijos, Sirijos ir kitų valdovų laiškai. Skulptoriaus Tutmozio dirbtuvėse rasta daug skulptūrų, tarp jų – Nefertitės biustas. Pagal skulptūras, sienų tapybą skiriamas Amarnos stilius.
Echnatono šeima (šventyklos sienos reljefas, 14 a. pr. Kr. pirmas ketvirtis, Naujasis muziejus Berlyne)
šventyklos sienos reljefas (14 a. p. Kr. pirmas ketvirtis, Naujasis muziejus Berlyne)
Echnatono šeima (šventyklos sienos reljefas, 14 a. pr. Kr. pirmas ketvirtis, Berlyno valstybiniai muziejai)
princesės biustas (14 amžiaus pr. Kr. pirmas ketvirtis, Berlyno valstybiniai muziejai)
-Amarnos stilius; -Amarnos lentelės; -Achetatonas; -al Amarna