al Fajumo portretai. Jauno vyro portretas (drobulės kompozicijos fragmentas, 2 a. pirma pusė, Puškino vaizduojamosios dailės muziejus Maskvoje)
al Fajùmo portrètai (al Fayyūmo portretai), senovės Egipto mirusiųjų portretai, plitę 1 a. pr. Kr.–4 a. po Kristaus. Tapyti ant medinių lentų (rečiau – ant drobės, priklijuotos ant lentų) vaško dažais (enkaustika), nuo 3 a. – tempera arba mišria temperos ir enkaustikos technika. Buvo 20 × 30 cm dydžio, dažniausiai trapecijos formos. Juose vaizduota žmogaus galva (en face arba kiek pasukta), biustas, kartais ir visa figūra (vėlesnieji al Fajumo portretai). Ankstyvuosiuose al Fajumo portretuose ryšku helenistinės tradicijos, kurios skatino apimties plastinį modeliavimą ir individualumo perteikimą. Vėlesnieji al Fajumo portretai frontalūs, dekoratyvūs, grafiški, sąlygiško vaizdo. Al Fajumo portretai atsirado dėl 5–4 a. pr. Kr. pradėjusios nykti mumifikacijos tradicijos, kai pomirtinę kaukę imta keisti gipsiniu, vėliau mediniu mirusiojo portretu. Toks portretas prie mirusiojo (dažniausiai ant veido) tvirtintas raiščiais; pirmieji rasti 1887 Libijos dykumos al Fajumo oazės kapuose (iš čia pavadinimas).
al Fajumo portretai
2972