al Gizos piramidės (kairėje – Chefreno, dešinėje – Cheopso), priekyje Didysis sfinksas (aukštis 20 m, ilgis 57 m)
al Gizos komplekso fragmentas
al Gzos archeològiniai tyrinjimai pradėti 19 amžiaus pabaigoje.
Al Gizos nekropolis atrastas 19 amžiaus pabaigoje; 1880–1882 W. M. F. Petrie išmatavo ir aprašė piramides. 1905–1942 (su pertraukomis) G. Reisneris tyrinėjo (tyrimus rėmė Harvardo universitetas ir Bostono dailės muziejus) piramides, šventyklas, kapus ir mastabas, esančias į vakarus nuo Cheopso piramidės. Vėliau tyrė įvairių šalių (daugiausia Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Italijos) mokslininkai, 20 amžiaus pabaigoje pradėtos rengti didelės tarptautines ekspedicijos. Rasta daug akmeninių pastatų liekanų (aptikta salių, kepyklų), darbininkų kapų, kelių, daugybė įvairių daiktų – darbo įrankių, ginklų, reljefų, keramikos, skulptūrų, įrašų hieroglifais. Al Gizos kasinėjimai pateikė daug medžiagos, leidžiančios naujai interpretuoti kasdienį piramides stačiusių žmonių gyvenimą (archeologai nėra vieningos nuomonės dėl piramidžių statybos) ir senovės Egipto civilizaciją. Nustatyta, kad akmeninės mastabos pradėtos statyti valdant faraonui Cheopsui ir statytos iki Senosios valstybės laikotarpio pabaigos (Egiptas). Al Gizos nekropolis – viena garsiausių archeologinių vietų.
-al Giza; -Giza
2271