piramidžių kompleksas al Gizoje (2530–2470 pr. Kr.)
al Gzos nekròpolis, pasaulio paveldo vertybė (nuo 1979) Egipte, Memfio ir jo nekropolio dalis. Yra į rytus nuo al Gizos (link Dahšuro). 2530–2470 pr. Kr. nekropolį sudaro: senovės Egipto IV dinastijos faraonų kapavietės – Cheopso (architektas Hemjunas; aukštis buvo 146,59 m, 21 a. pradžioje – 137 m; iki 19 a. aukščiausias statinys pasaulyje, vienas iš Septynių pasaulio stebuklų), Chefreno (aukštis buvo 143,5 m, 21 a. pradžioje – 136,4 m) ir Mikerino (aukštis buvo 66,5 m, 21 a. pradžioje – 62 m) piramidės su rytinėje pusėje įrengtomis mastabomis, t. p. žemutinės šventyklos, prie Chefreno piramidės – iš uolos iškaltas Didysis sfinksas (aukštis 20 m, ilgis 57 m), mažesnės piramidės, faraonų šeimų ir privilegijuotų pareigūnų kapavietės. Piramidės buvo statomos iš akmens blokų (kiekvieno masė daugiau kaip 2 t), puoštos poliruoto kalkakmenio ir granito plokštėmis (jų statybos technologija neišaiškinta).
2271
al Gizos piramidės; Cheopso piramidė; Chefreno piramidė; Mikerino piramidė; Didysis sfinksas