al Mutanabbi (al-Mutanabbī, al Mutanãbis), Abū at-Tayyib Ahmad ibn al-Husain al-Mutanabbī, Motenebbi, Motenèbijus 915Kufa 965 09 23Deir al Akul (prie Bagdado; nužudytas), arabų poetas. 924–926 gyveno Sirijoje su beduinais. Vėliau klajojo po Siriją. Dalyvavo šiitų atskalos karmatų religinėje ir politinėje veikloje, 933 pasiskelbė pranašu, už tai kalintas. 948–57 buvo Hamdanidų dinastijos valdovo Saifo ad Daulos rūmų poetas Chalebe. 957–62 gyveno Egipte Ichšididų dinastijos valdovo Abū al Misk Kafūro rūmuose. 962–65 klajojo po Iraką ir Iraną, buvo Persijos Bujidų dinastijos valdovo Adud ad Daulo (936–983) rūmų poetas Širaze.
Sukūrė kasidų, lyrinių ir satyrinių eilėraščių, elegijų. Poezija muzikali, jai būdinga įmantri retorika, pompastika, filosofiniai apmąstymai, ryšku laisvės, išdidumo aukštinimas, kuriama nuotaika kinta nuo aistringų svajonių iki gilios nevilties, yra puikavimosi savimi, arogancijos, gausu aforizmų (daugelis jų tapo patarlėmis), epitetų, metaforų, hiperbolių, omonimų, lyrinių pakartojimų. Kūrybą pagal eilėraščių sukūrimo laikotarpį tyrinėtojai skirsto į ciklus: Sirijos eilės (sudaro 933–48 sukurta poezija, gausu didingų kovų aprašymų, savigyros, šiuo laikotarpiu klostosi nusivylimo ir pesimizmo motyvai būdingi visai al Mutanabbi kūrybai), Saifo ad Daulos garbei sukurtos 80 odžių (jas vienija svarbiausias personažas – idealizuotas beduinų karys, siekiantis atkurti arabų galią), Abū al Misk Kafūrui skirti 28 eilėraščiai (panegirikos ir satyros), Adadui ad Daului parašytos eilės sudaro paskutinį ciklą. 1936 Kaire išleistas kūrybos divanas (4 tomai, sudaro 289 kasidos, poetinės apybraižos).
2271