alakalùfai (savivardžiai alakaluf, Qawashqar), Pietų Amerikos indėnų gentis. Su dviem kitomis gentimis kartais vadinami Ugnies Žemės žmonėmis. Gyvena Čilėje (Puerto Edeno vietovėje, Wellingtono saloje). Kaba ispaniškai; kai kurie ir alakalufų kalba.
Gyvensena
alakalufai (iliustracija iš leidinio The Universal Geography, t. 36, išleisto Londone 1895)
Alakalufų būstai buvo kupolo formos. Pagrindiniai tradiciniai verslai: įvairių moliuskų rinkimas, jūrinių gyvūnų (ruonių, banginių) ir guanakų medžioklė, žvejyba. Ginklus gaminosi iš kriauklių, kaulo, beveik nenaudojo akmens. Valtis darė iš medžio žievės. Tarp alakalufų buvo paplitęs šamanizmas ir burtai. Dabar alakalufai yra praradę tradicinę kultūrą.
Istorija
Manoma, kad apie aštuntą–šeštą tūkstantmetį prieš Kristų alakalufai apsigyveno Patagonijos ir Ugnies Žemės vakarinėje pakrantėje bei gretimose salose. Alakalufai nuo baltųjų užsikrėtė jų atvežtomis ligomis ir dauguma išmirė (19 a. pradžioje buvo 4000 žmonių).
2048
Ugnies Žemės žmonės