Alandų salos
Alándų sãlos (šved. Åland, suom. Ahvenanmaa), salynas Baltijos jūroje, ties Botnijos įlanka; sudaro Suomijos autonominį regioną Ahvenanmą (Alandą). Nuo Švedijos jas skiria Pietų Kvarkeno sąsiauris. Plotas apie 1527 km2. 30 100 gyventojų (2020), daugiausia švedų. Iš viso apie 6500 salų, iš jų apie 80 gyvenamų; didžiausios: Alandas (640 km2), Lemlandas, Eckerö, Föglö. Alandų salos uolėtos, susidariusios iš granito. Reljefas kalvotas. Didžiausias aukštis 132 metrai. Klimatas vidutinių platumų, jūrinis, vėsus. Sausio vidutinė temperatūra –4 °C, liepos 15 °C; 550 mm kritulių per metus. Auga pušynai ir plačialapių miškai. Administracinis centras ir uostas – Mariehamnas. Žvejyba. Turizmas. Kurortai.
Alandų salos
Istorija
Alandų salų žemėlapis (17 a. vidurys, sudarė Hansas Hanssonas)
Salos gyvenamos nuo bronzos ir geležies amžiaus. 1 tūkstanmetyje gyventa šiaurės germanų. Apie 1100 atsikraustė švedai; 12 a. paplito krikščionybė. Salos kaip Suomijos dalis priklausė Švedijai. Pagal 1809 Švedijos ir Rusijos taikos sutartį kartu su Suomija pripažintos Rusijai. Po Krymo karo 1856 Paryžiaus taikos sutartimi salose uždrausti karinius įtvirtinimai. 1917 Suomijai gavus nepriklausomybę kilo Alandų salų atsiskyrimo nuo Suomijos judėjimas. 1921 Tautų Sąjungos sprendimu salos pripažintos Suomijai su sąlyga, kad bus neutralios ir demilitarizuotos, o jų gyventojai turės savivaldą. 1922 Suomijos parlamentas pripažino (1947 SSRS–Suomijos taikos sutartis patvirtino) Alandų salų gyventojų savivaldą ir atskirą parlamentą. Nuo 1957 Ahvenanma (Alandas) yra Šiaurės Tarybos narė, nuo 1984 atstovaujama Šiaurės Ministrų Taryboje.