alãnų dails ištakos turi sąsajų su skitų ir sarmatų menine kultūra. Šiaurės Osetijoje 1–4 a. kapinynuose rasta juvelyrinių dirbinių, papuošalų: auksinių, sidabrinių pakabučių, segių, dekoruotų pusbrangiais akmenimis. Keramika negausi – indai su gyvūninių motyvų (šuns, avino, šerno) rankenomis. 6–9 a. atsirado įvairesnių dekoro motyvų, dirbinių formų (sakalų galvų pavidalo pakabučiai, lietinės raitelių figūrėlės); gyvūnų figūros schemiškos. Drabužiai, arklių apdarai puošti paauksuotomis plokštelėmis su štampuotais sugeometrintų augalinių motyvų raštais. Susikūrus valstybei pagyvėjo kūrybinė veikla, padidėjo kaimyninių Kaukazo tautų, Rytų šalių įtaka. Drabužių puošyboje atsirado paauksuotos odos aplikacijos, sidabro gijomis siuvinėtos puošmenos, rytietiški povo, grifo atvaizdai, buitinių dirbinių puošyboje paplito štampuoti, atspausti pynutės, geometrinių motyvų ornamentai. 13 a., po totorių užkariavimo, alanų dailė sumenko, jos paveldas išsklaidytas Šiaurės Osetijos ir gretimose teritorijose.
917