alaũs prãmonė, maisto pramonės šaka, kurios įmonės gamina alų.
Pasaulio alaus pramonė
Guinness alaus darykla Dubline
metaliniai rezervuarai alaus darykloje
Alaus gamyba pasaulyje 1998–2022 parodyta 1 lentelėje.
7
1999 alaus daugiausia gamino Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Vokietija, Japonija, Brazilija, Jungtinė Karalystė (2 lentelė). 1999 Čekijoje ir Vokietijoje vienam gyventojui vidutiniškai pagaminta po 145, Airijoje – 142, Danijoje – 140, Austrijoje – 120, Jungtinėje Karalystėje – 112 litrų alaus. 2000 daugiausia alaus daryklų veikė Jungtinėse Amerikos Valstijose (1534; didžiausios – Anheuser-Busch Companies, Inc., Miller Brewing, Adolph Coors) ir Vokietijoje (1234; didžiausios – Warsteiner, Krombacher, Bitburger). Didžiausios pasaulio alaus daryklos 2000 pagamino (mln. dekalitrų): Anheuser-Busch – 1566, Nyderlandų Heineken N. V. – 711, Belgijos Interbrew – 575, Brazilijos Ambev – 572, Pietų Afrikos Respublikos SAB – 560, Jungtinių Amerikos Valstijų Miller – 517, Danijos Carlsberg – 470, Jungtinės Karalystės Scottish & Newcastle – 450.
2022 alaus daugiausia gamino Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Brazilija, Meksika, Vokietija, Rusija (3 lentelė).
1
8
2019 alaus eksportas pasaulyje sudarė 15,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, daugiausia eksportavo Meksika, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė (4 lentelė).
6
Lietuvos alaus pramonė
Lietuvoje jau 16 a. didesniuose miestuose ir daugelyje dvarų buvo nedidelių alaus daryklų (bravorų). Jas steigti ir gaminti alų pardavimui galėjo tik gavusieji didžiojo kunigaikščio specialius leidimus. Tokie leidimai (propinacija) buvo duodami daugiausia dvarininkams ir bažnyčioms. 16 a. Žygimantas Augustas privilegiją alui gaminti suteikė vokiečių amatininkams, mokėjusiems daryti geresnės rūšies alų. Už savavališką alaus darymą ir pardavimą buvo skiriamos baudos. Bravorų skaičius vis didėjo. 1857 veikė 103 alaus daryklos ir 514 degtinės varyklų (daugelis darė ir alų). Iki 1841 dauguma alaus daryklų priklausė bažnyčioms (kiekvienos parapijos bažnyčia turėjo po vieną tris). Vien Vilniaus gubernijoje 1844 buvo 5699 smuklės ir alinės.
buvusios Stakliškių alaus daryklos (pastatyta 1890) salyklo bokštas (jame 2015 atidarytas Midaus muziejus)
19 a. viduryje kūrėsi ir pramoninio tipo alaus daryklos. 1841 Raudondvario (dabartinės Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje) dvarininkas įrengė angliško alaus ir porterio daryklą (1851 dirbo 11 darbininkų, pagaminta apie 8000 kibirų alaus).1 853 žydų pirklys Rafailas Volfas pastatė garinį alaus ir salyklo fabriką, jame pradėtas virti bavariškas Volfo alus. Vėliau verslą perėmė jo sūnus pirklys Iseras Beras Volfas (1842–1935) ir pradėjo gaminti bavarišką alų (1870 – 10 000, 1884 – 133 000 kibirų alaus); 1928 fabrikas susijungė su alaus darykla Engelman ir tapo akcine bendrove I. B. Volfas‑Engelman (Volfas Engelman). Pramoninio tipo alaus daryklos išstūmė mažas (jų dar buvo iki 1897–1898). 1815 Vilniuje veikė 22, 1850 – tik penkios alaus daryklos (gamino 267 000 kibirų alaus per metus). 20 a. pradžioje dviejose Vilniaus alaus daryklose dirbo 187 darbininkai, dviejose Klaipėdos alaus daryklose – 40.
Po Pirmojo pasaulinio karo didžiausios alaus daryklos buvo Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, Biržuose, Klaipėdoje. 1924–1925 veikė 15, 1926 – 13, 1929 – 12, 1933 – 11 alaus daryklų. 1939 pradžioje 11 alaus daryklų (573 darbininkai) pagamino 1,8 mln. dekalitrų alaus.
Per Antrąjį pasaulinį karą dalis alaus daryklų sugriauta. Po karo didžiausios atstatytos: Tauras (įkurta 1860, Vilnius), Gubernija (įkurta 1786, Šiauliai), Švyturys (įkurta 1784, Klaipėda), Kalnapilis (įkurta 1932, Panevėžys), Ragutis (įkurta 1853, Kaunas), Raudonoji pašvaistė (įkurta 1888, Kaunas), Kibirkštis (įkurta 1932, Mažeikiai), Biržų alus (įkurta 1686, Biržai). 1945 pagaminta 0,7, 1950 – 3,0, 1960 – 5,2, 1970 – 9,0, 1980 – 15,3 mln. dekalitrų alaus. 8 dešimtmetyje veikė penkios alaus daryklos – Vilniuje, Kaune, Šiauliuose (filialas Mažeikiuose), Klaipėdoje, Panevėžyje (filialas Biržuose). Alaus gamyba Lietuvoje 1990–1998 parodyta 5 lentelėje, didžiausių alaus daryklų gamybiniai pajėgumai ir gamyba 2000 – 6 ir 7 lentelėse.
2
3
4
21 a. pradžioje didžiausios alaus daryklos buvo: Utenos alus (įkurta 1977), Kalnapilis, Švyturys, Vilniaus tauras (buvęs Tauras), Ragutis, Žalsvytis (buvusi Raudonoji pašvaistė, nuo 2001 Kauno alus), Gubernija, Biržų alus, Mažeikių lokys (buvusi Kibirkštis), Daiga (įkurta 1994, Alytus). Dar veikė daug mažų daryklų (1998 jos pagamino apie 800 000 dekalitrų alaus). Vidutiniškai vienam gyventojui 2000 pagaminta 62,1 litro alaus. Dalis alaus (1997 – 573 000, 1998 – 162 000, 1999 – 53 000, 2000 – 75 000 dekalitrų) eksportuota: iki 1998 daugiausia į Rusiją, nuo 1999 – į Latviją, šiek tiek į Jungtinę Karalystę, Vokietiją ir Jungtines Amerikos Valstijas, 2000 – į Rusiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją, šiek tiek į Jungtinę Karalystę ir Izraelį.
alaus darykla Kauno alus
Alaus gamyba Lietuvoje 2000–2022 parodyta 8 lentelėje.
5
2271
2368
alaus gamyba; alaus darykla