Alaũs pùčas, Miùncheno pùčas, Vokietijos nacionalsocialistų bandymas 1923 11 08–09 įvykdyti valstybės perversmą. Vadai A. Hitleris ir generolas E. Ludendorffas.
1923 01 27–29 Nacionalistinė vokiečių darbininkų partija (NSDAP) I suvažiavime išsikėlė uždavinį jėga nuversti Vokietijos vyriausybę. Masinis kariškių ir savanorių korpuso narių stojimas į NSDAP (1923 11 buvo 56 000 narių) šias nuotaikas sustiprino. A. Hitleris planavo perversmą surengti 1923 11 10–11 naktį, tačiau 11 07 sužinojęs, kad 11 08 Bavarijos vyriausybės vadovas G. von Kahras kalbės pramonininkams Miuncheno Bürgerbräukeller aludėje, nusprendė tuomet būsiant palankiausia vyriausybę priversti paremti pučą. 1923 11 08 apie 9 valandą vakaro naciai įsiveržė į aludę, A. Hitleris paskelbė, kad Vokietijos ir Bavarijos vyriausybės nuverstos ir sudaryta laikinoji vyriausybė (kancleriu pasiskyrė save). Bavarijos vyriausybė pučo neparėmė ir 11 09 pučistų demonstraciją išvaikė. Per pučą žuvo 16 nacių ir 3 policininkai. A. Hitleris ir E. Ludendorffas buvo teisiami (A. Hitleriui skirta 4 metai kalėjimo, E. Ludendorffas paleistas), NSDAP veikla uždrausta.
nacionalsocialistų smogikai Miuncheno gatvėse (1923 11)
Alaus pučas baigė pradinį nacionalsocializmo raidos etapą (1919–23), išgarsino A. Hitlerį ir jo vadovaujamą partiją Europoje. A. Hitleris nusprendė ieškoti didesnės Vokietijos visuomenės dalies paramos ir siekti valdžios legaliais metodais.
Alaus pučo vadovai A. Hitleris ir E. Ludendorffas (ketvirtas ir penktas iš dešinės) per jų teismo procesą (Miunchenas, 1924 04)
2171