alavas

alavas

ãlavas (lot. Stannum), Sn, periodinės elementų sistemos IV grupės cheminis elementas. Sidabriškai baltas, minkštas, plastiškas metalas. Metalinio alavo yra trys alotropinės atmainos: iki 13,2 °C temperatūros patvari alavo atmaina vadinama pilkuoju, arba alfa, alavu, iki 173 °C – baltuoju, arba beta, alavu, aukštesnėje temperatūroje patvarus yra gama alavas. Kambario temperatūroje alavas atsparus oro ir vandens poveikiui, blogai tirpsta praskiestose rūgštyse ir koncentruotuose šarmų tirpaluose, gerai – koncentruotose sieros ir ypač druskos rūgštyse, sudarydamas druskas; svarbiausios – alavo chloridai. Su deguonimi alavas sudaro oksidus: monoksidas SnO naudojamas kaip katalizatorius, juodasis pigmentas, reduktorius; dioksidas SnO₂ naudojamas kaip baltasis pigmentas stiklo, kaitrai atsparių emalių ir glazūrų gamyboje, juo saugomos nuo apledėjimo transporto priemonės.

Alavo chalkogenidai (sulfidai, selenidai, telūridai) naudojami kaip katalizatoriai, pigmentai, t. p. radioelektronikoje, optoelektronikoje, lazerinėje technikoje. Šarmuose tirpinant hidroksidus gaunamos druskos – stanitai (pvz., Na₂SnO₂) ir stanatai (pvz., Na₂SnO₃). Su kalciu, magniu, cirkoniu, titanu ir kitais metalais alavas sudaro tarpmetalinius junginius. Gamtinis alavas yra 10 stabilių izotopų mišinys, kurių atominė masės yra 112–124. ¹²⁴Sn yra šiek tiek radioaktyvus (pusėjimo trukmė 10¹⁶–10¹⁷ metų). Gryno alavo gamtoje nėra, tačiau žinoma apie 20 mineralų, kuriuose yra alavo. Svarbiausi – kasiteritas SnO₂ ir staninas Cu₂SnS₄. Alavas gaunamas iš rūdų, kuriose Sn yra daugiau arba lygu 0,1 %. Pirmiausia rūda sodrinama, po to degama (pašalinamos sieros ir arseno priemaišos) ir redukuojama anglimi elektrinėse krosnyse. Gautas 95 % grynumo alavas rafinuojamas cheminiu ir vakuuminiu būdu, labai grynas – elektrolize arba zoniniu lydymu. Alavas naudojamas kaip reduktorius, katalizatorius, gyvsidabrio garams surinkti (leidžiant metalurgines dujas pro alavo tinklelį susidaro alavo amalgama). Iš alavo daromi vargonų vamzdžiai, meno dirbiniai, iš alavuotos skardos gaminamos konservų dėžutės, iš folijos – maisto produktų pakuotės. Ir grynas, ir lydinyje su švinu plačiai naudojamas lituoti. Svarbiausi alavo lydiniai: bronza, žalvaris, babitas. Alavo ir cirkonio lydinys naudojamas branduoliniuose reaktoriuose, lydinys su titanu – turbinoms, su niobiu – superlaidininkams gaminti. Dirbtiniu būdu gautas izotopas ¹¹⁹Sn naudojamas gama spektroskopijoje.

1

Alavo lydinys – bronza buvo žinoma jau ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų. Alavą naudojo papuošalams, buityje (faraonų kapavietėse rasti alaviniai žiedai ir indai). Homeras Iliadoje alavą mini ne tik kaip sudėtinę bronzos dalį, bet ir kaip vertingą medžiagą papuošalams gaminti (gretino su auksu ir sidabru). Actekai naudojo alavinius pinigus, inkai juo sutvirtindavo akmeninius blokus. Pasaulyje pagaminama apie 500 tūkst. t alavo. Koncentracijos ribinė vertė ore 2 mg/m³.

2591

-Stannum