alavavimas

alavãvimas, alavo dangos gavimas ant metalinio paviršiaus elektrocheminiu, cheminiu arba lydalinio dengimo būdu. Elektrocheminiu būdu (elektrocheminės dangos) dengiama iš rūgštinių ir šarminių elektrolitų tirpalų. Paprasčiausia rūgštinio elektrolito tirpalo, iš kurio nusodinamos matinės dangos, sudėtis (g/dm³): alavo sulfatas SnSO₄ 40–60, sulfato rūgštis 50–150 ir nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga 5–10. Blizgioms dangoms gauti į tirpalą dedama blizgodarių, dažniausiai organinių medžiagų. Šarminio elektrolito tirpalas (susideda iš natrio arba kalio stanato) naudojamas rečiau. Elektrocheminiu būdu alavuojamos detalės, skirtos lituoti. Cheminis alavavimas grindžiamas mainų arba išstūmimo reakcijomis redukuojant Sn iš jo druskų tirpalų. Šiuo būdu alavuojami metalai, kurių elektrinis potencialas neigiamesnis negu Sn, o kiti metalai – sudarius galvaninį elementą iš dengiamojo metalo ir elektriškai neigiamesnio metalo, dažniausiai cinko. Dengiant lydaliniu būdu dengiamasis gaminys merkiamas į išlydyto Sn vonią prieš tai jį gerai nuvalius nuo oksidų ir kitų medžiagų. Šiuo būdu dažniausiai alavuojami juodųjų metalų gaminiai ir įrenginiai, naudojami maisto produktams saugoti bei perdirbti.