álba (provans. aušra), viduramžių poezijos žanras – strofinė daina apie slaptą riterio ir mylimosios pasimatymą naktį ir išsiskyrimą auštant. Dažniausiai buvo dialogo formos (riterio ir jo ginklanešio pokalbis), kartais turėjo priedainį. Labiausiai ištobulino Provanso trubadūrai. Seniausi išlikę albos pavyzdžiai yra iš 11 amžiaus.
772