Albãnijos dail
Demetros skulptūrinė galva (3–1 a. pr. Kr., Butrinti muziejus)
Seniausių dailės kūrinių (papuošalų) iš pirmo tūkstantmečio prieš Kristų rasta ilyrų gyvenvietėse. Nuo 7 a. pr. Kr. dailei turėjo įtakos graikų menas. Išliko antikinio tipo mozaikų, keramikos dirbinių fragmentų, skulptūrų. Po romėnų užkariavimų 1 a. sukurta architektūrą puošiančių mozaikų, atsirado skulptūrinių portretų. Albanijai patekus į Bizantijos priklausomybę vietines tradicijas tęsė taikomoji dailė (bronzos, geležies dirbiniai, sidabro papuošalai, keramika). Viduramžiais Albanijos dailėje vyravo ikonų ir sienų tapyba. Freskomis dekoruotos Leudari Švenčiausiosios Trejybės, Rubiku, Pojano vienuolynų cerkvės (12–14 amžius). Nuo 15 a., ypač 17 a., dailei turėjo įtakos islamas. 16 a. pradėjo plisti italų renesanso idėjos, ėmė reikštis realistinės dailės tendencijos. Jos ryškios Onufrijaus ir jo sūnaus Nikolajaus Neokastriečio kūryboje (Šv. Mikalojaus cerkvės Shelcane freskos, 16 a. vidurys, dailininkas Onufrijus).
Kristus Visavaldis (fragmentas; medis, tempera, metalo aptaisai, 16 a., priskiriama Onufrijui; Nacionalinis vidurinių amžių meno muziejus Korçë)
18 a. susiformavo meno centrai Voskopojё, Vithkuqi, Korçё, Berate. Sienų tapybos ir architektūros darna pasižymi Šv. Mikalojaus cerkvė Voskopojё (dailininkas Dovydas Selenicietis, 18 amžius). Šalyje garsėjo tapytojai broliai K. ir A. Korçari. Nuo 18 a. vidurio vaizduojamojoje dailėje vėl vyravo (iki 20 a. pradžios) bizantinės tradicijos ikonų tapyba. 19 a., prasidėjus nacionaliniam atgimimui, pagyvėjo kultūrinis gyvenimas. Pradėta išsivaduoti iš islamo meno kanonų, sustiprėjo realistinės tendencijos. Profesionaliosios dailės pagrindus dėjo S. Rrota (20 a. pirma pusė), A. Kushi (1887–1959). Molbertinės tapybos kūrinių sukūrė K. Idromeni (1860–1939), N. Martini (1880–1917), S. Xega (1863–1953), S. Rrota, V. Mio (1891–1957), skulptūrų – O. Paskali (g. 1903). Po 1946 dailėje imta diegti socialistinio realizmo principus. Naujo žanro kūrinių – teminių kompozicijų – sukūrė N. Zajmi (g. 1916), G. Madhi (g. 1920), K. Kodheli (g. 1920), B. Sejdini (g. 1918), peizažų – V. Mio, S. Rrota, A. Buza (g. 1905), S. Kaceli (g. 1914), portretų – N. Zajmi, F. Stamo (g. 1916), Y. Kerrajus (g. 1933). Išsiplėtojo plakatas, knygų grafika, karikatūra, sukurta monumentalių skulptūrų (O. Paskali, J. Paço, g. 1914), skulptūrinių portretų (K. Hoshi, g. 1916, J. Paço, A. Mano, g. 1921, O. Paskali, L. Nikolla, g. 1906). Dailė realistinio stiliaus, daugiausia istorinės tematikos.
Liaudies dailė taikomojo dekoratyvinio pobūdžio. 17–18 a. klestėjo dekoratyvinė drožyba. Įvairios paskirties pastatai buvo puošiami rytietiškais ornamentiniais medžio drožiniais, akmens raižiniais, tapyba. 19 a. ėmė plisti gipso lipdiniai. Buvo paplitę liejimo, graviravimo technikomis puošti sidabro dirbiniai Elbasane, Tiranoje, Škoderyje, dailioji tekstilė (rištiniai kilimai su šiltų tonų geometriniais ornamentais, aplikacijomis, siuvinėjimu puošti dirbiniai).
917
Albanijos kultūra
Albanijos konstitucinė santvarka
Albanijos partijos ir profsąjungos