Albãnijos gamtà
Albanijos gamtinis žemėlapis
Krantai
Albanijos vakarinius krantus skalauja Adrijos jūra (kranto linijos ilgis 362 km). Pietvakariuose yra Otranto sąsiauris, pietuose – Kerkyros sąsiauris. Krantai labai vingiuoti, daug įlankų (Drinio, Lalzi, Durrёso, Vlorё įlanka, Sarandё), lagūnų.
Reljefas
Albanija – kalnuota šalis. 29 % paviršiaus yra daugiau kaip 1000 m aukščio; vidutinis aukštis 714 metrų.
Albanijos šiaurę užima Dinarų kalnyno pietinė dalis – Šiaurės Albanijos Alpės, arba Prokletije (didžiausias aukštis – 2694 m, Jezercё kalnas). Šiaurės rytuose ir rytuose, Šiaurės Makedonijos pasienyje, yra Koritniko, Korabi, Jablanicos, Gjalicё kalnų masyvai. Korabi masyve yra Albanijos aukščiausia viršūnė – Maja e Korabit (2753 metrai). Albanijos pietryčiuose įsiterpia Pindo kalnų šiaurinės šakos. Tarp jų yra derlinga Korçё įduba. Albanijos vidurį užima gilių upių slėnių suskaidyti 1000–2000 m aukščio kalnagūbriai (Munellё, Skanderbego, Krujё, Poliso, Ostrovicё, Tomorri, Gribё) ir aukštumos. Albanijos vakaruose, nuo Škoderio ežero (šiaurėje) iki Vlorё įlankos (pietuose), eina 20–50 km pločio, iki 300 m aukščio Albanijos pajūrio lyguma, susidariusi iš molio, o upių deltose – iš smėlio ir žvyro nuogulų. Siaura 80 km ilgio pakrantės juosta pietuose dėl grožio ir švelnaus klimato vadinama Albanijos Rivjera.
Šiaurės Albanijos Alpės (Thethi nacionalinis parkas)
Klimatas
Klimatas mediteraninis: žiemos šiltos ir drėgnos, vasaros karštos ir sausos. Vidutinė metinė oro temperatūra šiaurėje 14, pietuose 18 °C. Pajūrio lygumoje per metus būna daugiau kaip 300 dienų, kai paros vidutinė temperatūra aukštesnė kaip 10 °C (palankios sąlygos subtropinei žemdirbystei).
Sausio ir liepos vidutinė temperatūra: Škoderyje 4 ir 25 °C, Tiranoje 7 ir 24 °C, Korçё 12 ir 26 °C. Per metus iškrinta nuo 650 mm kritulių (pietryčiuose) iki 2600 mm (pajūryje); Tiranoje apie 1350 mm. Vasarą iškrinta apie 10 % metinio kritulių kiekio.
Žiemą nuo kalnų dažnai pučia stiprūs, šalti ir sausi vėjai borà. Dažnos perkūnijos. Kalnuose kelis mėnesius išsilaiko sniegas.
Vjosё upės slėnis
Vidaus vandenys
Albanijos upės priklauso Adrijos jūros baseinui. Jos teka iš kalnų, sraunios, žiemą patvinsta. Ilgiausios upės (ilgesnės kaip 100 km): Drinis (285 km), Semanas, Vjosё, Shkumbinas, Matas, Erzenas. Upėse daug hidroenergijos išteklių, be to, jų vanduo naudojamas laukams drėkinti. Laivybai tinka tik Buna, ištekanti iš Škoderio ežero; ilgis 44 kilometrai.
Tektoninės kilmės ežerai: Škoderio ežeras, Prespos ežeras, Ochrido ežeras (Albanijoje yra tik jų dalys). Pajūryje yra lagūninės kilmės ežerų (didžiausi – Karavastasё, Nartё).
Dirvožemiai. Augalija. Gyvūnija
Dirvožemių ir augalijos pasiskirstymui būdingas vertikalusis zoniškumas. Albanijos vakaruose iki 400–500 m aukščio karbonatiniuose rudžemiuose ir pievų dirvožemiuose auga visžaliai krūmai makija. Aukščiau kalnų šlaituose, kalnų ir miškų rudžemiuose, auga ąžuolai, guobos, bukai, kaštonai, beržai, dar aukščiau – pušys, kėniai. 1400–1900 m aukštyje – subalpinės pievos. Miškai ir krūmai užima 53 % Albanijos teritorijos. Rečiau gyvenamose vietose yra vilkų, šakalų, šernų; gausu vandens paukščių.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos Albanijoje užima 5099 km2 (17,74 % sausumos ploto).
15 nacionalinių parkų, didžiausi: Prespos (277 km2, įkurtas 1999), Valbonės slėnio (80 km2, 1996), Tomorri (40 km2, įkurtas 1940), Dajti (33 km2, įkurtas 1966), Thethi (26 km2, įkurtas 1966), Butrinti (plotas 25 km2, įkurtas 2000). 2 valstybiniai rezervatai – Kardhiqi (18 km2, 1996), Lumi i Gashit (30 km2, 1996), 24 draustiniai, 749 gamtos paminklai. Ochrido–Prespos tarpvalstybinis biosferos rezervatas (2014, Albanijos ir Šiaurės Makedonijos pasienyje). 2019 Ochrido ežero dalis Albanijoje įtraukta į Pasaulio peveldo vertybių sąrašą. Albanijos reliktiniai bukų miškai – tarpvalstybinės saugomos teritorijos (Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai) dalis (nuo 2017). 4 Ramsaro konvencijos (Albanijoje įsigaliojo 1996) saugomos vietovės (plotas 981,81 km2) – Karavastasё (nuo 1995), Butrinti (2003), Škoderio ežeras ir Bunos upė (2006), Prespos ežero dalis (2013).
druskingas ežeras Butrinti nacionaliniame parke
Šiaurės Albanijos Alpių kraštovaizdis
2097
242
2271
Albanijos konstitucinė santvarka
Albanijos partijos ir profsąjungos