albãnų kalbà, indoeuropiečių kalbų šeimos šaka. Albanijos Respublikos valstybinė kalba. Vartojama dar Kosove, Šiaurės Makedonijoje, Graikijoje (daugiausia Makedonijos sr.), Italijoje. Ja kalba apie 5,8 mln. (2012). Manoma, kad albanų kalba – ilyrų kalbos palikuonė. Patyrė lotynų, italų, slavų, graikų, turkų kalbų įtaką, ypač po romėnų užkariavimų (167 pr. Kr.) ir turkų okupacijos (nuo 1435). Žodyne gausu šių ir kitų kalbų skolinių. Skiriamos 2 skirtingos tarmės – gegų (šiaurinė) ir toskų (pietinė). Šiomis tarmėmis buvo kuriama literatūra (nuo 17 a. – lotynų, graikų, arabų, nuo 1908 – tik lotyniškais rašmenimis).
pirmosios knygos albanų kalba Gjono Buzuku Mišiolas (Meshari 1555) lapas
1124