albãnų liáudies polifòninė mùzika, albãnų liáudies izopolifònija. UNESCO reprezentatyviojo žmonijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė (2008).
Tradicinė albanų liaudies polifoninė muzika ir dainos skirstomos į dvi stilistines grupes: gegų (Albanijos šiaurėje) ir toskų bei labų (Albanijos pietuose). Kildinama iš Bizantijos laikų, epinių dainų ir raudų. Bizantiškajai bažnytinei muzikai būdingas burdonas atliekamas dviem būdais: toskai dainuodamai skirtingu metu įkvepia ir tęsia garsą e; labų burdonas išdainuojamas kaip ritmo tonas, derantis prie dainos teksto. Pastarasis burdonas turi dar dvi atmainas: kai kuriose vietovėse jis dainuojamas 4 balsais (vadinamasis priėmėjas, atmušėjas, metėjas ir choras), kitose – 3 balsais (priėmėjas, atmušėjas ir choras).
Seniausia izopolifoninio chorinio dainavimo forma – vadinamieji verksmai su pasauliu (e qara me bote) – paplitusi Albanijos pietuose. Daugiausia vyrų atliekama muzika lydi įvairius bendruomenių susibūrimus, šventes (vestuves, derliaus nuėmimo, religines šventes, festivalius, tarp jų Albanijos folkloro festivalį Gjirokastöryje). Paplitusios ir vyrų bei moterų tragiškos raudos dėl gyvenimo sandūros su mirtimi, sukrečiančių gyvenimo patirčių. 21 a. pradžioje šios tradicijos vis rečiau perduodamos šeimose, plėtojamos daugiausia profesionalių liaudies muzikos atlikėjų.
UNESCO Reprezentatyvusis žmonijos nematerialus kultūros paveldas; -nematerialus paveldas; -Albanija
3209