albedas

albèdas (lot. albedo – batis), dydis, apibūdinantis kūnų paviršių gebėjimą atspindėti į juos krintančios spinduliuotės srautą. Albedas svarbus šviesos technikoje, atmosferos optikoje, astrofotometrijoje, meteorologijoje. Albedas priklauso nuo spinduliuotės bangos ilgio. Skiriama integralinis (viso spinduliuotės srauto) ir spektrinis (Saulės spinduliuotės spektro dalių) albedas. Visą spinduliuotę atspindinčio paviršiaus integralinis albedas lygus vienetui (100 %), visą spinduliuotę sugeriančio – nuliui. Tikrasis albedas (Lamberto albedas) yra spinduliuotės srauto, kurį atspindi plokščio paviršiaus elementas visomis kryptimis, ir srauto, krintančio į tą elementą, santykis. Regimasis albedas yra lygiagrečiais spinduliais apšviesto plokščio paviršiaus skaisčio ir toje pat vietoje esančio (statmeno krintantiems spinduliams) absoliučiai balto paviršiaus (jo tikrasis albedas lygus 1) skaisčio santykis. Tikrasis albedas matuojamas albedometru. Dangaus kūnų (planetų ir jų palydovų), šviečiančių atspindėta Saulės šviesa, atspindžio geba apibūdinama sferiniu (Bondo) albedu ir geometriniu albedu. Sferinis albedas yra sferinio kūno įvairiomis kryptimis atspindėtos ir į šį kūną lygiagrečių spindulių pluoštu krintančios spinduliuotės srautų santykis. Geometrinis albedas yra dangaus kūno pilnaties fazėje vidutinio skaisčio ir to kūno vietoje tariamai esančios tokio pat dydžio absoliučiai baltos sferos (jos sferinis albedas lygus 1) skaisčio santykis. Kai kurių Saulės sistemos kūnų geometrinio albedo reikšmės: Cereros 0,07, Mėnulio 0,12, Veneros 0,65, Marso 0,15, Jupiterio 0,52, Europos 0,64, Kalistos 0,19. Žemės rutulio albedas yra į kosmosą atspindėtos bei išsklaidytos spinduliuotės srauto ir į Žemę krintančios Saulės spinduliuotės srauto santykis. Žemės paviršiaus albedas apskaičiuojamas kaip atspindėtos nuo paviršiaus spinduliuotės ir krintančios į paviršių bendrosios (tiesioginės ir išsklaidytosios) spinduliuotės srautų santykis. Matuojamas meteorologijos stotyse, be to, iš lėktuvų ir dirbtinių Žemės palydovų. Įvairių Žemės paviršiaus elementų integralinis albedas kinta nuo 0,05 iki 0,95. Jis priklauso nuo paviršiaus spalvos, šiurkštumo, atspalvio, drėgnumo, augalijos tipo, Saulės aukščio virš horizonto. Šviežio sniego albedas lygus 0,75–0,95, pievų 0,15–0,25, miškų 0,05–0,20, juodžemio 0,10–0,12, priesmėlio ir priemolio dirvų 0,20–0,45. Drėgnų dirvų albedas mažesnis negu sausų. Vandens paviršiaus tiesioginės spinduliuotės albedas, kai Saulė aukštai virš horizonto apie 0,05, kai arti horizonto – 0,7–0,8; išsklaidytosios spinduliuotės albedas apie 0,1. Visos Žemės albedas 0,30. Lietuvos teritorijoje vidutinis metinis albedas 0,15–0,25.

1163

3018