Albert Gleizes
Gleizes Albert (Alberas Glèzas) 1881 12 08Paryžius 1953 06 23Avinjonas, prancūzų tapytojas, grafikas, meno teoretikas. Dirbo projektuotoju interjero bendrovėje. Apie 1900 pradėjo tapyti. Ankstyvieji paveikslai impresionistinės stilistikos, socialinės tematikos. Vienas komunos Créteil’aus vienuolynas (Abbaye de Creteil 1906) prie Paryžiaus, orfitų grupės Aukso pjūvis (Section d’Or 1912), dailininkų ir amatininkų komunos Moly‑Sabata Sablons’e (1927) steigėjų. 1909 Paryžiuje susipažino su R. Delaunay, P. Picasso, F. Léger, J. Metzinger, ėmėsi kubistinės (kubizmas) tapybos. Kartu su kubistais dalyvavo Nepriklausomųjų salono parodoje Paryžiuje (1910). Knygoje Apie kubizmą (Du Cubisme, su J. Metzinger, 1912) išplėtojo kubizmo teorinius principus. Dalyvavo I pasauliniame kare, vėliau lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Ispanijoje, Portugalijoje; 1919 grįžo į Paryžių.
Patyręs dvasinį sukrėtimą susidomėjo religija; siekdamas rasti tikėjimo tiesos, religinio patyrimo atitikmenį tapybos plastikoje, derino viduramžių (keltų, romanų), Rytų ir gyvenamojo laikotarpio meno principus. Sukūrė freskų (1937 Paryžiaus pasaulinei parodai, Les Fontaines’o koplyčioje Chantilly, prie Paryžiaus, 1952), iliustravo knygų (B. Pascalio Mintys / Pensées 1948), parašė studiją apie viduramžių religinį meną (Tapyba ir įstatymai / La Peinture et ses lois 1924), memuarus (Prisiminimai: Kubizmas 1908–1914 / Souvenirs: Le Cubisme 1908–1914, išleista 1957), straipsnių dailės ir religijos, dailės ir mokslo klausimais.
A. Gleizes. Siuvančios moterys (vandeniniai dažai, 1913, Nacionalinis karalienės Sofijos meno centras Madride)
2635