Albert Pinkham Ryder
Ryder Albert Pinkham (Albertas Pinkhamas Ráideris) 1847 05 19New Bedford 1917 05 28Elmhurst (Niujorko valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų tapytojas. Nuo 1870 gyveno Niujorke. 1870–75 (su pertrauka) studijavo Nacionalinėje dizaino akademijoje. 1877 su kitais įkūrė Amerikos dailininkų draugiją. Keliavo po Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Nyderlandus, Italiją, Ispaniją.
Kūryba
Ankstyvojo laikotarpio peizažams turėjo įtakos J.‑B. C. Corot (gelsva arba žalsvai pilka šviesa, ochros atspalvis), T. Rousseau, Barbizono mokyklos tapytojų kūryba. A. P. Ryderis paveiksluose siekė imituoti gamtą, būdinga žemės spalvų koloritas, supaprastintos žmogaus, gyvūnų figūros, šviesos efektai. Vėlesnėje kūryboje kompozicija tapo paprastesnė, bet technika – sudėtingesnė; paveikslus kūrė naudodamas vieną arba dvi pagrindines spalvas. Apie 1880 pradėjo tapyti literatūrinių, biblinių siužetų paveikslus. Kūrybai būdinga pesimizmas ir simbolizmo estetika, bet A. P. Ryderis vengė dekadentizmo ir erotiškumo. Sukūrė paveikslų įkvėptas R. Wagnerio operų (Skrajojantis olandas 1887, Zygfrydas ir Reino mergelės 1891), E. A. Poe (Proto šventovė 1885), t. p. W. Shakespeare’o (Dezdemona 1896), G. Chaucerio (Konstancija 1896) kūrinių motyvais. Nutapė poetiškų marinų (Jūros darbininkai, apie 1880–85, Mėnulio apšviesta įlankėlė 1885), joms artimas J. M. W. Turnerio stilius. Kūrybai būdinga raiški kompozicija, vyrauja mistinė, romantinė nuotaika.
A. P. Ryder. Jūros darbininkai (aliejus, apie 1880–85, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
A. P. Ryder. Po debesimi (aliejus, apie 1900, Metropolitano meno muziejus Niujorke)