Szent-Györgyi Albert (Albertas Sent Dèrdis), tikr. Nagyrápolti Szent-Györgyi 1893 09 16Budapeštas 1986 10 22Woods Hole (Masačusetso valstija), vengrų biochemikas. Dr. (1927). Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos narys (1956).
Išsilavinimas ir veikla
1917 baigė Budapešto universitetą. 1922–26 dirbo Leideno, 1927, 1929 Kembridžo universitete, 1928 Mayo klinikoje Rochesteryje (Minesotos valstija). 1931–45 Szegedo, 1945–47 Budapešto universiteto profesorius. 1947 išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. 1947–62 Raumenų tyrimo instituto Woods Hole direktorius. 1962–66 Medicinos mokyklos Dartmouthe, nuo 1966 Brandeiso universiteto Walthame (Masačusetso valstija) profesorius. Svarbiausi darbai iš biologinės oksidacijos ir ląstelių kvėpavimo mechanizmų. 1928 atrado ir išskyrė vitaminą C (askorbo rūgštį), 1933 išaiškino jo cheminę sudėtį. Nustatė, kad riboflavinas yra B grupės vitaminas. 1936 atrado vitaminą P, 1942 – raumenyse baltymą aktiną, išaiškino, kad aktomiozinas, veikiamas adenozintrifosfato (ATP), susitraukia.
Albert Szent-Györgyi
Knygos
Parašė knygą Pamišusi beždžionė (The Crazy Ape 1970), kurioje išreiškė susirūpinimą žmonijos likimu mokslo progreso epochoje, daug mokslinių veikalų, iš jų: Oksidacija, fermentacija, vitaminai, sveikata ir liga (On Oxidation, Fermentation, Vitamins, Health, and Disease 1940), Raumenų susitraukimas (Muscular Contraction 1947), Įvadas į submolekulinę biologiją (Introduction to a Submolecular Biology 1960).
Apdovanojimai
Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (1937).
2271
Albert Szent-Györgyi
-Györgyi; -Gyorgi; -Giorgi