Álbertas Didỹsis (Albertus Magnus), Albertas Bolštetietis apie 1200Lauingen (Švabija) 1280 11 15Köln, vokiečių filosofas, scholastas, teologas. Bažnyčios mokytojas (1931). Šventasis (1931; liturginis minėjimas Katalikų Bažnyčioje lapkričio 15). Mokslininkų globėjas (nuo 1941). Dominikonas (1223 ar 1229). Tomo Akviniečio mokytojas.
Gyvenimo faktai ir išsilavinimas
Mokėsi Paduvoje, Bolonijoje, Paryžiaus universitete įgijo daktaro laipsnį, dėstė jame, Kölno dominikonų aukštojoje mokykloje ir kitur.
1260–63 buvo Regensburgo vyskupas (pareigų atsisakė).
Filosofijos bruožai
Į katalikų mokymą bandė įtraukti gamtos mokslus, studijavo žydų ir arabų filosofų veikalus. Filosofiją laikė racionaliu mokslu, besiskiriančiu nuo teologijos metodais ir objektu, bet galinčiu padėti spręsti kai kuriuos teologijos klausimus. Teigė, kad teologija yra savarankiškas mokslas. Parašė komentarus daugeliui Aristotelio veikalų, jo idėjas siekė pritaikyti sisteminant krikščioniškąją pasaulėžiūrą. Alberto Didžiojo teiginys, kad materija ir laikas yra sukurti, padėjo scholastikoje įteisinti aristotelinę fiziką ir mokymą apie materiją kaip kitimų pagrindą. Scholastinę filosofiją papildė arabų mokslininkų gamtos tyrinėjimų duomenimis (tyrė gamtos reiškinius; parašė traktatų apie mineralus, augalus, gyvūnus). Komentavo Bažnyčios tėvų raštus, su Tomu Akviniečiu kovojo prieš scholastikos priešininkus, averoizmą, erezijas. Dėl universalaus mąstymo vadinamas doctor universalis.
Albertas Didysis (dailininkas Tommaso da Modena, freska, 1352, Šv. Mikalojaus bažnyčia Treviso)
Albertas Didysis ir Lietuva
Alberto Didžiojo scholastine filosofija 16–18 amžiuje remtasi ir Lietuvoje.
1906