Góštautas Albertas ? 1539 12, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valstybės, karo veikėjas. Iš Goštautų. Didikas. Grafas. Stanislovo Goštauto tėvas. Iš tėvo Martyno Goštauto ir senelio Jono Goštauto paveldėjo ir pats įsigijo daug valdų, tapo labai įtakingu. 1505–09 LDK didžiojo kunigaikščio rūmų taurininkas ir Naugarduko vietininkas (čia 1506 atmušė Krymo totorių puolimą). 1511–14 Naugarduko, 1513–19 Polocko, 1519–22 Trakų vaivada. Nuo 1513 Bielsko seniūnas. Su kitais 1507 gynė Smolenską nuo Maskvos kariuomenės. Per 1508 kunigaikščio Mykolo Glinskio maištą (Glinskio maištas) prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį Vilniuje suorganizavo valstybės iždo apsaugą nuo sąmokslininkų. Dalyvavo nuslopinant maištą ir išvarant Mykolo Glinskio sąjungininkės Rusijos kariuomenę.
Alberto Goštauto antkapinė plokštė Vilniaus arkikatedros Goštautų koplyčioje (marmuras, apie 1540, skulptorius B. Z. da Gianotti)
Albertui Goštautui susikivirčijus su Mikalojumi Radvila Senuoju buvo šio įskųstas Žygimantui Senajam ir nepagrįstai apkaltintas rėmęs Mykolą Glinskį. 1509–11 kalintas. Reabilituotas. Dėl aukščiausiųjų postų ir dėl Palenkės (čia turėjo valdų) atkakliai varžėsi ir kivirčijosi su Mikalojumi Radvila (Radvilos Palenkėje gavo pralaimėjusio Mykolo Glinskio dvarų). 1518 Alberto Goštauto ir lenkų algininkų daliniai prie Polocko atrėmė didelį Maskvos kariuomenės, 1514 užėmusios Smolenską, puolimą.
Nuo 1522 Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, galingiausias LDK didikas. Iš Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriaus Karolio V gavo Geranainių grafo titulą. Stiprino LDK savarankiškumą, reikalavo, kad iš Lietuvos būtų pašalinti lenkų vienuoliai bernardinai (kaltinami amoraliu gyvenimu, lietuvių kalbos nemokėjimu, Lietuvos turtų išvežimu). 1526 iškėlė Žygimanto Augusto vainikavimo Lietuvos karaliumi projektą.
Vadovavo Pirmojo Lietuvos Statuto (1529) parengimui. Pasipriešino lenkų diduomenės siekiams su Bonos Sforzos parama jį pakeisti. Jo iniciatyva į Statutą įrašyti draudimai svetimšaliams (lenkams) įsigyti Lietuvoje turtų ir užimti tarnybas. Jo pastangomis mažametis Žygimantas Augustas 1529 buvo formaliai (tėvui gyvam tebesant) paskelbtas didžiuoju kunigaikščiu; tuo siekta LDK atskirumo nuo Lenkijos. Rėmė Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio siekius mirus Žygimantui Senajam tapti Lenkijos regentu.
1530 Lenkijos Seimui Žygimantą Augustą išrinkus karaliumi, prasidėjo nesantaika tarp Alberto Goštauto ir valdovo motinos Bonos Sforzos: ji siekė sumažinti jo galią, o Goštautas – atimti jos valdas Lietuvoje. Iš popiežiaus Klemenso VII išsirūpino atskirą Lietuvos bernardinų provinciją (1530). Priešindamasis Bonai Sforzai susitaikė su Radvilomis ir 1538 apvesdino sūnų Stanislovą su didiko Jurgio Radvilos dukterimi Barbora Radvilaite. Po Alberto Goštauto mirties turtus paveldėjo sūnus Stanislovas.
Manoma, kad Albertas Goštautas – Bychovco kronikos (Lietuvos metraščių sąvadas) parašymo iniciatorius. Globojo Mykolą Lietuvį. Turėjo vertingų knygų biblioteką.
683
-Albertas Goštautas